Registrų centras: dėl skolų pernai buvo areštuojami ir orlaiviai, ir gyvuliai, ir derlius

Palangos tiltas, 2023-01-22
Peržiūrėta
982
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Registrų centras: dėl skolų pernai buvo areštuojami ir orlaiviai, ir gyvuliai, ir derlius

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre.

2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra beveik dešimtadaliu mažiau nei 2021 metais. Iš viso šiuo metu šiame registre yra įregistruota per 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota 44,4 tūkst. turto arešto aktų (2021 metais – 46,7 tūkst.).

Kaip įprasta, dažniausiai dėl skolų prašoma areštuoti nekilnojamąjį turtą – praėjusiais metais buvo areštuota daugiau kaip 61 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų, statinių ir inžinerinių įrenginių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsiduria ir transporto priemonės, žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos.

„Įdomiausių areštuoto turto pavyzdžių galima rasti neidentifikuoto turto skiltyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko unikalūs individualizuoti istoriniai automobiliai, elektriniai paspirtukai ir orlaivis. Jau tampa įprasta, kad tarp areštuojamo turto patenka naminiai augintiniai ir gyvuliai. Pernai buvo atvejų, kai buvo areštuotas žirnių, rapsų, kviečių ar bulvių derlius ar beveik 25 tūkst. vienetų menkių kepenų konservų“, – pasakoja Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.

2022 metais Turto arešto aktų registre įregistruoti keli turto arešto aktai, kuriuose arešto mastas nesiekia 10 eurų, o vieno turto arešto mastas tėra 1 euras. Tuo tarpu didžiausias turto arešto akte nurodytas turto arešto dydis 2022 metais – daugiau nei 48 mln. eurų.

„Didžiąją dalį skolininkų, dėl kurių įsipareigojimų nevykdymo yra areštuojamas turtas, sudaro fiziniai asmenys, iš jų 70 proc. sudaro vyrai, likusią dalį – moterys. Juridiniai asmenys rečiau patenka tarp areštuoto turto savininkų, tačiau neretai jų areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei fizinių asmenų“, – sako A. Vdovenko.

Kas yra Turto arešto aktų registras ir kokia jo nauda?

Jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.

Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 264 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.

Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.

 

Atstovas spaudai
Mindaugas Samkus

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tokią įstatymo pataisą antradienį, lapkričio 21 dieną, užregistravęs Mindaugas Skritulskas, palangiškis Seimo narys, išrinktas Mėguvos rinkimų apygardoje, paaiškino, kodėl jos reikia. „Šiuo metu skolų administravimo paslauga nėra reglamentuota atskiru teisės aktu, o tai sukuria prielaidas įvairiems piktnaudžiavimams: nevaržomai disponuoti asmens duomenimis; pateikiant niekuo nepagrįstus...


Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. 


Ginti Palangos baseiną nuo Konkurencijos Tarybos, kuri rekomendavo Palangos miesto savivaldybės administracijai per vienerius metus paskelbti jos valdomo miesto baseino koncesininko konkursą, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė Svetlana Grigorian nusprendė inicijuodama peticiją, kurią peticijų puslapy gali pasirašyti visi. Tačiau, teisybės dėlei, tokios iniciatyvos jau pernai, VRM...


Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...


Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. „Palangos tiltas“ teiravosi biuro, ar palangiškiai yra įlindę į skolas. „Palangos...


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Jau startavus 2014-iesiems, atminties ekrane vėl, tarsi Lemties burtininkui paliepus, atšvinta šviesaus atminimo Palangos inteligento, kolegų medikų, o ypatingai – ligonių, pacientų tebegerbiamo, nes dar ir dabar geražodžiais paminimo žemaičio, taktiško, kuklaus gydytojo Jono Šipalio (1941-2009) veidas, vėl ataidi jo visada ramumu, kantrybei nuteikinėję žodžiai: „Žinai, bičiuli, kitiems...


Kodėl miesto valdžiai buvo reikalingas Rinkliavų centras?

Alvydas Ziabkus, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 11 05 | Rubrika: Miestas

Atrodo, kad, suabejojęs, ar visi už automobilių stovėjimą gatvėse gaunami pinigai patenka į miesto biudžetą, būsiu pataikęs. Nes tik į kampą pareigūnų užspeistas niekadėjas griebiasi paskutinės gynybos:  „O kur įrodymai, viršininke“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius