Savivaldybių gerovės indekse Palanga šiais metais atsidūrė netikėtai žemai – 19-oje vietoje

Galima abejoti vertinimo metodika, įtarti indekso rengėją, Vilniaus politikos analizės institutą (VPAI), šališkumu ir baksnoti į akivaizdžiai pagerėjusią Palangos infrastruktūrą bei teigiamus demografinius pokyčius, tačiau VPAI šią savaitę paskelbtame šių metų šalies savivaldybių gerovės indekse Palanga tarp 60 šalies savivaldybių užėme kuklią 19 vietą.

Buvo vertinta penkiose kategorijose
Tarp mažųjų miestų Palanga liko paskutinė – aštunta, nors sunku patikėti, kad Visagino miestas indekse yra užlaipintas laipteliu aukščiau. Pernai Palanga tokiame indekse buvo trylikta.
Šių metų indekse pirmavo Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė – trečia, Kretingos rajono savivaldybė – 12-a.
Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos. Pagal šias kategorijas, aukščiausią balą pelnė Neringos savivaldybė – 6,3. Antroje vietoje – Vilniaus miestas su 6,2 balo, trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 5,3 balo.

Pagal fizinį saugumą Palanga – paskutinė
Pagal socialinį saugumą Palanga tarp aštuonių miestų savivaldybių liko septinta – aplenktas tik Visaginas; pagal fizinį saugumą Palanga liko paskutinė, stipriai atsilikusi nuo kitų miestų savivaldybių. Beje, šioje kategorijoje pirmoje vietoje yra Visaginas.
Su 4,4 balo gyvybingos ekonomikos kategorijoje Palanga – vėl gi tarp aštuonių miestų savivaldybių – buvo ketvirta, aplenkusi Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Visagino miestų savivaldybes.
Švietimo kategorijoje Palanga atsidūrė septintoje vietoje tarp aštuonių savivaldybių. Nors vėl gi norisi įskelti abejonę VPAI indekso objektyvumu – praėjusią savaitę buvo skelbta, kad Palanga yra tarp trijų šalies savivaldybių, kur mokinių akademiniai pasiekimai yra geriausi.

Sveikos demografijos kategorijoje Palanga – trečia
Sveikos demografijos kategorijoje Palanga – trečia (vėl gi – tarp miestų savivaldybių), į priekį praleidusi tik Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybes.
„Jeigu lygintume su praeitais metais, didelių pasikeitimų indekse nėra. Tačiau mėgstama sakyti, kad yra dvi Lietuvos, bet turbūt nėra tokios didelės skirties“, – BNS sakė indekso rengimo vadovas Gintaras Šumskas.
„Vilnius atsiplėšęs nuo visų, bet labiausiai pagal ekonominį komponentą. Yra vietų, kuriose didieji miestai – Kaunas ir Klaipėda – smarkiai vejasi. Tarkim, tas pats švietimas“, – teigė tyrėjas. „Tarkim, tas pats švietimas. Mes iš tikrųjų galime skirti, kad yra sostinės Lietuva, didmiesčių plius žiedinių savivaldybių Lietuva ir visos likusios kitos savivaldybės. Tokia turbūt pagrindinė tendencija“, – pridūrė jis.

Blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas
Blogiausiai indekse įvertintas Ignalinos rajonas – su 2 balais jam skirta paskutinė 60 vieta. Prasčiausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke toliau rikiuojasi Biržų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, taip pat Varėnos, Kelmės, Zarasų, Joniškio, Molėtų, Alytaus, Šakių, Rokiškio rajonų savivaldybės.
„Yra labai stiprus ryšys tarp atstumo prie didmiesčių ir gyvenimo kokybės, gerovės, nes jeigu pažiūrėsim visą šiaurės rytinį pakraštį ir pietvakarius, tai nuo pat 2016 metų jie pakankamai problemiški. Matyt, jie yra nepatrauklūs gyventojams“, – sakė G. Šumskas.
„Fiziškai ten labai gražios vietos gyventi, bet, matyt, ekonominės galimybės riboja“, – teigė tyrėjas. Vilniaus politikos analizės instituto Tyrimų vadovas G. Šumskas taip pat teigė besitikintis, kad indeksas padės „paspausti“ centrinę valdžią skirti realų dėmesį regionams.

Buvo analizuojami vieši duomenys
Sudarant indeksą buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformalaus vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai.
Indeksas skaičiuojamas naudojant viešai prieinamus 2018 metų oficialiosios statistikos duomenis. Jam sudaryti naudota statistika iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinės sistemos.