Seneli, aš tave myliu...
Senas žmogus šiuolaikinėje visuomenėje yra pamirštas ir nereikalingas. Nebemokame gerbti senolių nei mes, nei mūsų vaikai. O iš kur jie gali išmokti tos pagarbos, jei net savo vaikams neberandame laiko?! Vis kažkur bėgame, lekiame, nebepastebime, kas šalia mūsų gražaus, trapaus, prasmingo. Dabar visai kiti prioritetai ir vertybės – karjera, socialinis statusas visuomenėje, prabangos troškimas, bet ar tai tikrai vertybės, ar jas prisimins, ar jos rūpės mūsų ateinančioms kartoms? Mes senąją kartą prisimename tik prieš didžiąsias šventes, visuomenės veikėjai, politikai – prieš rinkimus, organizuojamos akcijos, raginama kuo aktyviau jose dalyvauti, aukoti, bet juk tai nenuoširdu, tai tik noras pasirodyti, kokie mes esame „geri ir jautrūs“, o kur visa tai dingsta po to? Juk gyventi oriai, būti gerbiamas ir mylimas žmogus nori kiekvieną dieną, visą gyvenimą. Kur tas mūsų dėmesingumas? Jei nepakeisime savo požiūrio į tikrąsias vertybes, tai galim jau dabar „pasirūpinti“ rogutėmis, kuriomis išveš, kai tapsime našta ir nebenaudingi vaikams ir visuomenei.
Mokyklos-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir tėveliai nusprendė padaryti šventę Palangos senelių globos namų gyventojams. „Nykštukų“ gr. auklėtojos Dalia Latonienė, Dovilė Kisielienė ir vaikučiai, padedami muzikos mokytojos Bangos Gabriolaitės, parengė programėlę, kurią parodė balandžio 13 d. seneliams. Vaikai šoko, dainavo, deklamavo savo krašto tarme, žaidė žemaitiškus žaidimus ir linksmino senelius. Kadangi nėra galimybės visiems įstaigos vaikučiams ir tėveliams vienu metu aplankyti senelius, tai jie įpareigojo „Nykštukų“ gr. vaikučius jų vardu nuvežti senoliams vaišių, kad galėtų vaišintis, žiūrėti pasirodymą, kartu džiaugtis, kad jie pasijaustų svarbūs ir reikalingi.
Dėkojame globos namų direktorei Irenai Biriukaitei ir darbuotojams, kurie mus atvežė ir parvežė, šiltai priėmė ir pakvietė aplankyti senelius dažniau.
Turime rodyti dėmesį, pirmiausiai, mes, suaugusieji, tuomet ir vaikai supras ir tai priims kaip gyvenimo būtinybę gerbti senolius, nes tai žmonės, kuriuose susijungia mūsų praeitis, dabartis bei ateitis ir tai mes turime suprasti, juk visi priartėsime prie tos gyvenimo ribos.
Irma KUOJIENĖ, Palangos m./d. „Pasaka“, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Ir vėl projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ nuotolinė paskaita!
2025 08 22 | Rubrika: Miestas
Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamas projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ ir vėl Jus kviečia į nuotolinę paskaitą!
Jurandas Altuchovas: „Mano rankos – nei auksinės, nei stebuklingos, bet myliu savo darbą“
Linas JEGELEVIČIUS, 2025 04 18 | Rubrika: Sveikata
Ne iš vieno skausmo kankinamo žmogaus esu girdėjęs: „Niekas nepadeda – reikės pas Jurandą eiti. Gal jis padės?“
Seimo narys, atstovaujantis „Nemuno aušrą“ ir daliai Palangos rinkėjų, sausio 14-ąją paskelbė tokį atsakymą į Palangos mero Šarūno Vaitkaus Facebook įrašą „Palangai atstovaujantis Seimo narys Karolis Neimantas nori ir toliau priklausyti nuo elektros dispečerinės Maskvoje?“ sausio 13-ąją. „Palangos tiltas“ jį skelbia visą. Kalba – netaisyta.
Nuotolinė projekto „Skaitmeninis dešimtmetis: nė vienas nėra pamirštas“ paskaita
2024 08 27 | Rubrika: Miestas
Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamas projektas „Skaitmeninis dešimtmetis: nė vienas nėra pamirštas“ ir vėl kviečia į nuotolinę paskaitą!
Ukrainos vaikai šalia mūsų: kaip reaguoti į jų jausmus ir elgesį
2022 03 10 | Rubrika: Miestas
Iš Ukrainos atvykę vaikai/paaugliai išgyvena skaudžius įvykius, todėl net ir apsistoję saugioje aplinkoje gali jaustis bei elgtis labai įvairiai: būti jautrūs, dirglūs, liūdni, nerimauti ir būti labai nerimastingi, atsiriboję, bijoti arba stipriai pykti, taip pat gali atrodyti viskam abejingi arba būti linksmi ir užsiimti jų amžiui įprastomis veiklomis, turėti stiprius besikeičiančių emocijų...
Jonas Brazdžionis: "Save gerbiantis vyras turi išmokti ne tik savo žmoną mylėti ir gerbti, bet ir mašiną"
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 27 | Rubrika: Miestas
Jonas Brazdžionis – poetas, ilgametis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos (anuomet antroji vidurinė mokykla) direktorius, kreipiasi į palangiškius savo eilėmis. Jis neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą: „Tarytum vėstančios žarijos“. Tai yra kūrėjas, mokytojas ir žmogus, prieš dvejus metus atšventęs savo deimantines...
Save gerbiantis vyras turi išmokti ne tik savo žmoną mylėti ir gerbti, bet ir mašiną
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 24 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Jonas Brazdžionis – poetas, ilgametis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos (anuomet antroji vidurinė mokykla) direktorius, kreipiasi į palangiškius savo eilėmis. Jis neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą: „Tarytum vėstančios žarijos“. Tai yra kūrėjas, mokytojas ir žmogus, prieš dvejus metus atšventęs savo deimantines...
Žmogus be namų- kaip be rankų: nei kur prisiglausi, nei kur pasislėpsi
2014 04 10 | Rubrika: Nuomonės
Sena ir senas tradicijas puoselėjanti šalis jaunam žmogui suteikia dideles galimybes. Tačiau yra ir kita medalio pusė: šioje laisvėje gali greitai tapti niekuo. Gyvendama miesto centre moteris stebėdavo vakarais iš „pabų“ išsvirduliuojančius jaunuolius, žolės parūkymas – taip pat lyg ir nieko blogo, o ką jau kalbėti apie vietines valkatas, kurie...
Jūratė Galinauskienė: „Neimlus naujovėms žmogus šiuolaikinėje mokykloje tiesiog negali būti“ 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 04 | Rubrika: Kultūra
„Aš labai džiaugiuosi, kad esu mokykloje, kad dirbu čia. Kad turiu tikrai kūrybingų mokinių, iš kurių ir pati gaunu energijos“, – profesinės šventės – Mokytojų dienos – išvakarėse paklausta, kaip gyvena mokytojai XXI-ojo amžiaus mokykloje, atsakė Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Jūratė...
Seneli, aš tave myliu...
2012 04 16 | Rubrika: Kultūra
Senas žmogus šiuolaikinėje visuomenėje yra pamirštas ir nereikalingas. Nebemokame gerbti senolių nei mes, nei mūsų vaikai. O iš kur jie gali išmokti tos pagarbos, jei net savo vaikams neberandame laiko?! Vis kažkur bėgame, lekiame, nebepastebime, kas šalia mūsų gražaus, trapaus, prasmingo.