Alų gurkšnoju, bet stikliuko nekilnoju

Saulė, jūra, paplūdimys ir šaltas alaus bokalas – taip idealią vasarą apibūdino ne vienas Palangos gatvėse kalbintas jaunuolis. Tačiau ar tuo jie ir apsiriboja? Deja, daliai Palangos jaunimo tiesiog pagurkšnoti alaus ar vyno dažnai nepakanka, jiems norisi daugiau.

Linksmintis galima ir blaiviai?

Vos keli sutikti nepilnamečiai tikino, jog geria labai nedaug arba išvis negeria. Neseniai aštuonioliktąjį gimtadienį atšventusi Palangoje poilsiaujanti moksleivė Rūta pasakojo, kad pati retkarčiais išgeria taurę vyno arba buteliuką alaus, tačiau nesupranta žmonių prisigeriančių „iki žemės graibymo“.

„Gaila, jog dauguma mano bendraamžių nesupranta, kad linksmintis galima ir kitaip. Prieš kokius trejus metus ir aš turėjau problemų dėl alkoholio. Per vakarėlius yra tekę gerti iki nukritimo, tačiau po kurio laiko supratau, kad malonumo man tai neteikia. Kai kas mėgsta prisigerti tiek, kad nieko neatsimintų... Nesuprantu, kokia prasmė taip linksmintis, jei po to vis tiek nepameni tos nakties?“ – samprotavo Rūta.

Kita kalbinta mergina, septyniolikmetė Palangos senosios gimnazijos moksleivė Asta įsitikinusi, jog alkoholio vartojimas yra neatsiejama paauglystės dalis, o su laiku dauguma išauga iš to amžiaus ir atsisako besaikio girtuokliavimo: „Pamenu, kai draugė atsinešė sidro į mokyklos šokius. Norėdama neatsilikti nuo kompanijos, prisidėjau prie geriančiųjų. Tada buvo labai linksma, tačiau po to tas gėrimas atsibodo, atsirado įdomesnės veiklos“.

Nemažai atgarsio visame pasaulyje susilaukęs JAV ir Olandijoje vykęs psichologinis eksperimentas, kurio metu į universiteto barą buvo pakviesti studentai. Juos čia atviliojo pasiūlymas nemokamai išgerti. Tačiau vieniems iš tiesų buvo duodamas tikras alkoholis, kitiems – placebas, alkoholio pakaitalas neturintis promilių. Netrukus visi pralinksmėjo. Tuomet jiems buvo pranešta apie klastą ir šie pradėjo aiškintis, kuris galėjo gerti alkoholį, o kuris – ne, tačiau to padaryti jiems taip ir nepavyko.

Šis eksperimentas puikiai įrodo, jog geriausi vakarėliai gali įvykti ir be svaigiųjų gėrimų. Alkoholis ne tik nepadeda linksmintis, dažniausiai jis tas linksmybes sugriauna, priverčia iškeisti šokių aikštelę į tualeto grindis ar paverčia jaunuolius pajuokos objektu.

Policijos kova su neblaiviais vaikais

Palangos miesto Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Genovaitė Jociuvienė tikino, kad policija kovoja ir su girtaujančiais paaugliais, ir su alkoholį vaikams perkančiais žmonėmis. Tačiau šios kovos mastai nėra tokie dideli kaip galbūt norėtųsi – per visą vasarą dėl girtavimo pristatyti tik 37 nepilnamečiai, iš jų 7 yra nuolatiniai Palangos gyventojai.

Šie skaičiai gana kuklūs – vėlų vakarą praėjus J.Basanavičiaus gatve ar paplūdimiu galima sutikti daugiau geriančių paauglių nei policija sulaikė per visą vasarą.

„Policijos pareigūnai stebi jaunimo susibūrimų vietas, skverus, kopas ir priekopes, kur nepilnamečiai gali vartoti alkoholinius gėrimus, patruliuoja gatvėse savaitgaliais, tamsiu paros metus, įvairių renginių metu“, – tikino G. Jociuvienė.

Nelegaliai vartoti alkoholį jaunimo neatbaido ir baudos, kurios yra gana juokingos. Didžioji dalis į policijos nemalonę pakliuvę išgerti mėgstantys jaunuoliai atsipirko penkiolikos litų bauda. Tik du nelaimėliai nubausti rimčiau, jiems teko stoti prieš teismą, kadangi gerdami į pareigūnų nagus pakliuvo ne pirmą kartą.

Kova vyksta ne tik prieš geriančius jaunuolius. Policija bando sutramdyti ir alkoholį jaunimui nuperkančius asmenis, tačiau ši kova dar kuklesnė – šią vasarą už tai nubausti vos du žmonės. G. Jociuvienė pripažįsta, kad tai pagrindiniai Palangos jaunimo girdytojai.

„Dauguma nepilnamečių policijos pareigūnams teigia, jog alkoholinių gėrimų jiems nuperka vyresni draugai arba prašo nupirkti prie parduotuvių stoviniuojančių asmenų“, – „Palangos tiltui“ pasakojo G. Jociuvienė.

Stengiamasi kovoti ir prieš kavines, kuriuose jaunuoliai ateina netrukdomi palėbauti. Tačiau šiemet tokių kavinių policija dar neužtiko, pernai už nepilnamečiams parduotą alkoholį kišenes teko patuštinti keturiems Palangos kavinių savininkams.

„Yra kontroliuojamos kavinės, barai, klubai, kur nepilnamečiai gali vartoti alkoholinius gėrimus. Kalbamės su kavinių savininkais, aiškiname atsakomybę ir pasekmes už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams“, – apie policijos darbą sakė G. Jociuvienė.

Tačiau padarius trumpą eksperimentą, paaiškėjo, kad baruose alkoholis jaunimui liejasi laisvai. Šešiolikmečiui jaunuoliui alaus bokalą pavyko įsigyti trijuose iš keturių aplankytų kavinių. O padavėjos sužinojusios, kad ką tik aptarnavo nepilnametį, pasimetė, tačiau nė viena jų nepaprašė jaunuolio išeiti iš baro. Viena vaikiną girdžiusi padavėja juokavo: „Biznis yra biznis, visiems reikia kažkaip suktis“.

Jaunieji alkoholio ekspertai

„Palangos tilto“ kalbinti paaugliai neslėpė, jog neįsivaizduoja savo atostogų be alkoholinių gėrimų. Aštuoniolikos metų dar neturintys pašnekovai drąsiai pasakojo apie alkoholinių gėrimų vartojimą. Anot moksleivių, jiems nekyla didelių kliūčių įsigyti nei alkoholio, nei cigarečių: jei prekybos centro pardavėja suabejoja amžiumi, galima paprašyti vyresnio bičiulio pagalbos arba keliauti į kioską, kuriame dokumentų paprastai nereikalaujama.

„Mėgstu gerti vyną ir alų. Retkarčiais geriu viskį, dar visai patinka degtinė. Sidrų ar visokių „miksų“ negeriu ir net neplanuoju gerti, niekam tikę gėrimai – visiška sintetika. Gaila organizmo, kad į jį piltum tokį šlamštą. Jį gali gerti nebent merginos, nors ir jos mieliau renkasi tekilą arba martinį“, – aiškino 17-metis palangiškis Lukas.

„Viskas priklauso nuo to, ar „lengvai“ geriame, ar „sunkiai“. Jei „lengvai“, būna alus, sidras, kokteiliai. O jei „sunkiai“, – aš asmeniškai labiausiai mėgstu degtinę su spanguolėmis, vienas draugas – vyną, kiti geria paprastą degtinę“, – atvirai dėstė miesto svečias, 15-metis Romas.

J.Basanavičiaus gatvės barus jaunimas, norėdamas atšvęsti, dažniausiai aplenkia. Ne todėl, kad ten jiems neparduoda alkoholio, anaiptol, dauguma jų tikino, jog bare gauti alaus bokalą net lengviau nei nusipirkti jį „Maximoje“. Jaunuolius nuo barų atbaido „besikandžiojančios“ alkoholio kainos.

Palangos paaugliai, taupydami iš tėvų gaunamus kišenpinigius, dažniausiai renkasi alų vadinamuosiuose „bambaliuose“ (dideliuose plastikiniuose buteliuose). Čia taip pat mėgstami kokteiliai, sidras arba degtinė, kurią gerti palyginti pigu, nes greitai apsvaigstama.

Gėrimas – pavojingas sportas

Palangos policininkams ir medikams dažniausiai tenka nerimauti prieš kiekvieną didesnę mieste vykstančią šventę: jie žino, jog jiems teks ne tik „surankioti žemės trauką praradusius“ poilsiautojus, bet ir nuo apsinuodijimo alkoholiu gelbėti nepilnamečių gyvybes.

Medikai bei mokslininkai įspėja, kad paauglių girtuokliavimas yra itin pavojingas, nes jaunas organizmas pripranta prie svaigalų greičiau nei subrendęs, o tai gali pasibaigti pavojingos ligos išsivystymu.

Medikai teigia, kad dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greitai pasiduoda kitų įtakai, yra menkai fiziškai išsivystę ir viskam abejingi, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. Svaiginimasis, pasak specialistų, tampa bendravimo forma, savotišku ritualu, kurio padedamas toks paauglys įsitvirtina kompanijoje.

Fizinė priklausomybė nuo alkoholio susiformuoja, kai svaigieji gėrimai sistemingai vartojami nuo 3 iki 6 ar daugiau mėnesių. Įspėjama, kad paauglių alkoholinės ligos eiga yra labai piktybiška. Medikai mano, kad vartoti alkoholį labiau yra linkę tie žmonės, kurių smegenyse gaminasi nepakankamai endorfinų, vadinamųjų „laimės molekulių“. Anot specialistų, alkoholis, kaip ir narkotikai, skatina jų išsiskyrimą, todėl ir tampa toks patrauklus.

  Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".