Etnografinių kapinių lankymas galėtų būti vienas iš turizmo maršrutų
Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė vertybė“, - kalbėjo Neringos savivaldybės verslo ir strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Valentina Burkšienė.
Kuršių nerijos gamtinis ir etnokultūrinis unikalumas įvertintas Lietuvoje ir pasaulyje. Senosios Nidos bei Preilos etnografinės kapinės – reikšminga šio krašto etnokultūrinio paveldo sudėtinė dalis. Jos yra raiškus memorialinis architektūrinis ansamblis, kurį formuoja originalūs mediniai antkapiniai paminklai (krikštai, kryžiai), aptvaras su vartais, želdiniai. „ES finansuojamas projektas jau eina į pabaigą, todėl visi svarbiausi darbai jau yra atlikti. Restauratoriai vežėsi į dirbtuves paminklus, kuriuos galėjo atnaujino, kurių jau nebe – statėme naujus. Itin gražiai atnaujinti buvo paminklų užrašai, dabar jie bus puikiai matomi“, - kalbėjo apie įvykdytus darbus V. Burkšienė.
Kapinaitės – tai svarbus ir gausiai lankomas turistinės traukos objektas šiandieninėje Nidoje, jas mėgsta aplankyti ir turistai, apsistoję Palangoje. Pagal kultūros paveldo centro aprašą, senųjų Nidos kapinių fizinė būklė įvertinta tik patenkinamai – nyksta mediniai kryžiai, neišliko dauguma senų medinių antkapinių paminklų, dalis medinių kryžių kūrybiškai pakeista į krikštus. Krikštai – tai viena iš pačių seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Krikštai buvo daromi iš medžio, puošti kiaurapjūviu. „Krikštai yra labai autentiški, jie buvo atnaujinti, restauratoriai net impregnavo juos specialiomis priemonėmis, tai turėtų padėti krikštams išsilaikyti dar geriau“, - aiškino V. Burkšienė.
Preilos etnografinių kapinių būklė yra dar blogesnė: nyksta kapai ir antkapiniai mediniai kryžiai, prižiūrima tik keletas kapų, tiesiant aukštos įtampos elektros liniją, dalis kapinių pietų pusėje sunaikinta. Prieš 30 metų atstatyta kapinių tvora vėl buvo apipuvusi, o autentiški vartai nebuvo atstatyti. „Jau dabar visi šie planuoti darbai yra įvykdyti ir kavinaitės puikiai atrestauruotos“, - pridėjo V. Burkšienė.
Nidos kapinėse tik prie įėjimo yra žibintas. Preilos kapinėse iš viso nebuvo jokio apšvietimo. „Kadangi apšvietimo neleido daryti pačiose kapinėse, tai jis buvo padarytas už jų. Dabar kapinės atrodo jaukiau ir šviesiau“, - kalbėjo Neringos savivaldybės verslo ir strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė V. Burkšienė.
Tiek Nidos, tiek Preilos etnografinės kapinės nepritaikytos lankytojams su negalia, todėl etnografinės kapinės buvo sutvarkytos pagal paminklotvarkos sąlygas, kad būtų išsaugotos nuo natūralaus autentiškos medžiagos savaiminio nykimo, sudarant sąlygas jas viešai eksponuoti, lankyti, išsaugoti jų autentišką sudėtį bei apimtį, pagrindinius kultūrinės vertės požymius. „Sutvarkytos Nidos ir Preilos senosios kapinės, tikimės, bus vienas iš lankomiausių turizmo objektų Neringoje. Šio objekto patrauklumas ir prieinamumas sukuria pridedamąją vertę ne kuriai nors konkrečiai turizmo veiklai, bet visoms Neringos savivaldybėje teikiamoms privačioms paslaugoms. Etnografinių kapinių lankymą galima būtų įtraukti į pažintinio – kultūrinio turizmo maršrutus“, - informavo V. Burkšienė.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Buvusio Savivaldybės VST vedėjo Petro Keinio ikiteisminis tyrimas persirito pusantrų metų, bet galo dar nematyti – yra 5 įtariamieji, o skyriaus nelieka
Linas JEGELEVIČIUS, 2024 12 09 | Rubrika: Kriminalai
Nors nuo rimtų įtarimų pateikimo buvusiam Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) vedėjui Petrui Keiniui praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tyrimas buvo nekart pratęstas ir vis dar vykdomas. Agnė Gotautaitė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, sakė „Palangos tiltui“, kad prokuratūra vadovauja minimam ikiteisminiam...
Architektas, suprojektavęs išskirtinius senųjų kapinių vartus
2023 09 15 | Rubrika: Miestas
Šiemet 110-ąjį jubiliejų švenčianti puošniausia Lietuvoje Kretingos II senųjų kapinių tvora su dviem aukščiausiais šalyje kapinių vartais iki šiol džiugina Vilniaus gatve einančius ar kapines lankančius žmones, ir tik retas žino, kad jų autorius – lenkų kilmės architektas statybos inžinierius ir pedagogas Juozapas Padlevskis (Jozef Padlewski, 1863–1943).
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Baigtas įgyvendinti Palangos miesto kapinių plėtros projektas – atsirado 627 papildomos kapavietės
"Palangos tilto" informacija, 2022 10 28 | Rubrika: Miestas
Palangoje baigtas įgyvendinti kapinių plėtros projektas – esama kapinių teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta laidojimo vietoms tarp Laidojimo namų, senųjų kapinių bei kapinių šiaurinėje pusėje.
Palangos kapinėse atsiras 627 papildomos kapavietės
2022 06 02 | Rubrika: Miestas
Kaip informavo Savivaldybė „Palangos tiltą“, šiuo metu įgyvendinamas kapinių plėtros projektas, kuriuo numatyta esamą kapinių teritoriją (beveik 4400 kv. metrų) sutvarkyti ir pritaikyti laidojimo vietoms tarp Laidojimo namų, senųjų kapinių bei kapinių šiaurinėje pusėje.
Palangos miesto strateginės plėtros planas 2021-2030 metams netrukus bus atskleistas visuomenei
"Palangos tilto" informacija, 2021 04 22 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė ir toliau intensyviai ruošiasi ateinančiam dešimtmečiui, t.y. rengiamas Palangos miesto strateginės plėtros planas 2021-2030 m. (toliau SPP iki 2030 m.) laikotarpiui. Šis strateginio planavimo dokumentas apibrėš tolimesnes kurorto vystymosi kryptis. Dar pernai atlikti gyventojų ir verslo atstovų tyrimo rezultatai atskleidė, kad Palangos...
Vasario 20 dieną suėjo šimtas dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas bei konservatorių ir liberalų Vyriausybė. Ta proga Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatinėje rinkimų apygardoje, atvirai atsakė į įvairius „Palangos tilto“ klausimus.
Palangos miesto kapinėse atsiras 627 papildomos kapavietės
"Palangos tilto" informacija, 2021 01 19 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto kapinėse sparčiai mažėja vietų, todėl Palanga turi ieškoti galimybių išplėsti šią amžinojo poilsio vietą. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus antradienį, sausio 19 d., paskelbė žinutę socialiniame tinkle Facebook, kad jau yra parengtas kapinių plėtros techninis projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas. „Juo numatyta esamą...
Etnografinių kapinių lankymas galėtų būti vienas iš turizmo maršrutų
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 11 30 | Rubrika: Miestas
Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė...
Verslumo skatinimo fondo pagalba galės naudotis ir palangiškiai
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 11 09 | Rubrika: Miestas
2009 metais gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė trišalę sutartį. Įgyvendinant ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Verslumo skatinimas“ yra steigiamas verslumo skatinimo fondas skirtas skatinti verslumą, savarankišką užimtumą...
