Ir Palangai artimam Jonui Basanavičiui – 160 metų

Palangos tiltas, 2011-11-21
Peržiūrėta
2891
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ir Palangai artimam Jonui Basanavičiui – 160 metų
Rytoj sueis 160 metų, kuomet gimė  lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius. Jo pėdsakų esama ir Palangoje. J. Basanavičiaus vardu pavadinta daugelis gatvių Lietuvoje, kurių žymiausia Palangoje. Jos pradžioje pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui.   J.Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, mirė 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. Per savo gyvenimą jis nuveikė daug naudingų, itin reikšmingų darbų. Jau vaikystėje J.Basanavičius pasižymėjo įžvalgumu. Basanavičiai buvo pasiturintys ūkininkai, todėl mažasis Jonas augo be vargo. Gražiose Ožkabalių apylinkėse buvo daugybė piliakalnių, kur mažasis Jonas mėgdavo vienas arba su vaikais bėgioti. Įdomūs pasakojimai apie garbingus Lietuvos laikus, kuriuos girdėdavo iš savo tėvų ir kitų senesnių žmonių, ugdė jame tautiškumo bei tėvynės meilės jausmą. Jonui kiek paūgėjus, tėvai parūpino jam kaimo mokytoją – daraktorių. Tėvai Joną leido į Lukšių pradžios mokyklą. Pasimokęs pirmą pusmetį, jis buvo nuvežtas į Marijampolės miesto mokyklą, tačiau neišlaikė egzaminų ir turėjo grįžti į Lukšius, kur dar vienus metus mokėsi. Ir tik 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. Baigęs keturias klases, Jonas mokėsi ir toliau, nors jo tėvai spirte spyrė jį eiti į kunigų seminariją. Kai Jonas 1873 m. baigęs Marijampolės gimnaziją sugrįžo namo, tėvas jam pasakė, kad nė skatiko daugiau neduos, jei sūnus neis į Seinų kunigų seminariją. Tik po ilgų kalbų tėvas sutiko Joną išleisti ir jis su kokiu šimtu rublių išvyko į Maskvą. 1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultetą, bet 1874 m. rudenį perėjo į Medicinos fakultetą, nes gavo stipendiją, be to jis mėgo mediciną. Universitete jis buvo pasišventęs vien medicinos mokslui ir lietuvių kalbos tyrinėjimams. 1879 m. birželio 11 d. baigė universitetą ir gavo gydytojo teises. Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti. Įkūrė Lietuvių mokslo draugiją, organizavo archeologinius kasinėjimus įvairiose Lietuvos vietose, pasipriešino caro valdininkų bandymui Gedimino pilies bokštą panaudoti miesto vandentiekiui. Jo pastangomis 1905 m. buvo sušauktas ir Didysis Vilniaus Seimas. 1907 m. buvo išrinktas Vilkaviškio apskrities mažažemių atstovu suvalkiečiams. 1911 metais įkūrė akcinę bendrovę „Vilija“. 1913 m. vasarą J. Basanavičius ir M. Yčas keliems mėnesiams išvyko į Ameriką, kur, skaitydami paskaitas, rinko aukas lietuvių konferencijai Vilniuje. 1918 m. vasario 16 d. 20 Lietuvos Tarybos narių, pirmininkaujant J. Basanavičiui, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Už nuopelnus Lietuvai, Lietuvos valdžia dr. J. Basanavičiui paskyrė pensiją, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas išrinko jį savo garbės nariu ir profesoriumi, karo ligoninė, kurioje jis gydėsi, buvo pakrikštyta jo vardu. J. Basanavičiaus vardu pavadinta daugelis gatvių Lietuvoje, kurių žymiausia Palangoje. Jos pradžioje pastatytas paminklas šiai asmenybei. 1927 m. vasario 16 d. 18 val. 50 min. dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas penkių dienų gedulas. Laidotuvės vyko vasario 21 d. iš Bazilikos, Vilniaus gatvėmis į Rasų kapines.   Kviečiame palangiškius atvykti šį trečiadienį, 12 valandą, prie J. Basanavičiaus paminklo Vytauto gatvėje, kur vyks J. Basanavičiaus 160-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Gegužės pradžia Palangoje paženklinta istoriniu įvykiu – penktadienį iškilmingai atidarytas modernus, šiuolaikiškas Jaunimo ir savanorystės centras.


Pastaraisiais metais Palangoje žmonių miršta beveik dukart daugiau nei gimsta kūdikių. Kaip „Palangos tiltą“ informavo Žaneta Žulkuvienė, Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, 2022 metais Palangoje gimė 151 kūdikiai, mirė 263 gyventojai, 2023 metais gimė 145, mirė 254. Tiesa, Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje su teigiamu gyventojų saldo – į ją...


Kovo 11-oji yra ir visuomet išliks nenumaldomo tautos ryžto, susitelkimo bei kilnių idėjų simbolis.  Tebūna Kovo 11-oji džiugi ir viltinga, skatinanti džiaugtis mūsų šalies pasiekimais bei didžiuotis savo Valstybe.  Te kiekvienam iš mūsų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena suteikia optimizmo bei naujų jėgų kurti savo miesto ir šalies gerovę. Su meile kurkime ateities...


Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Šiandien, gegužės 8 d., sukanka lygiai 75-eri metai, kaip 1946 m. gegužės 8 d. Klaipėdoje gimė istorikas, muziejininkas, kolekcininkas Jūratis Viktoras Liachovičius.


„Turint omeny, kad visi važiavo į Palangą išsiilgę pajūrio, turbūt pamatysime, jog tai bus blogas sprendimas. Bet reikia pamatyti duomenis. Kol jų nėra, tai – tik spėliojimai“, –sako duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius. Po šilto savaitgalio...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


2019 m. gruodžio 25 d. sukako 140 metų, kai Kumetiškiuose (Kalvarijos apskrityje), gimė būsimas agronomas, sociologas, ekonomistas, publicistas, filosofas, Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio didysis architektas, lietuvių pilietinės visuomenės, ūkininkų savivaldos ir moderniosios strateginio valdymo metodologijos pradininkas, 1920–1923 m. Lietuvos žemės ūkio ir valstybės...


Rytoj sueis 160 metų, kuomet gimė  lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius. Jo pėdsakų esama ir Palangoje. J. Basanavičiaus vardu pavadinta daugelis gatvių Lietuvoje, kurių žymiausia Palangoje. Jos pradžioje pastatytas paminklas Jonui...


Ar Palangą papuoš Birutės ir Kęstučio paminklas, ar visgi šis sumanymas taip ir bus vilkinamas? Palangiškiai jau išreiškė senokai savo nuomonę, dar tuomet, kai idėjos įgyvendinimu gal dar ir nevertėjo abejoti. Pas merą Šarūną Vaitkų lankęsis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pristatė paminklo žemaičių savanoriams maketus. Vadas pageidautų paminklo ant kalniuko S.Daukanto gatvėje....


Renginių kalendorius