Ką daryti, kad mokykla taptų įdomesnė?

Alfredas PUMPULIS, 2012-05-07
Peržiūrėta
1759
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ką daryti, kad mokykla taptų įdomesnė?

Tikriausiai kiekvienam yra tekę sėdint mokyklos suole skaičiuoti lėtai slenkančias minutes iki pertraukos. Tačiau ar tai normalu? Ar tokia turi būti pamoka? Palangos jaunimas, paklaustas, kokių priemonių būtų galima imtis, jog mokykla nebūtų tik „kankinimo namai“, idėjų nestokojo.

 

Prisiminimuose – nuobodi mokykla

Kiek daugiau nei prieš pusantrų metų baigusi Mosėdžio gimnaziją Monika Zuberniūtė sutiko savo nuomone pasidalinti su „Palangos tiltu“.

„Pamenu kaip pamokose nuobodu būdavo laukti skambučio... Ne tik tai, bet ir visa kita, ką pamenu apie mokyklą, būdavo be galo nuobodu – ypač mokytis“, – prisiminė buvusi gimnazistė.

Ji pasakojo, jog jei vėl turėtų galimybę grįžti į mokyklos suolą, mokytųsi kur kas mažiau.

„Mieliau užsiimčiau kokia užklasine veikla. Galbūt net pati suburčiau tokį būrelį, kuriame vaikai ne tik galėtų šokti ir dainuoti, bet ir plėsti savo akiratį ar galėtų išmokti ką nors naujo“, – mintis klojo M. Zuberniūtė.

Paklausta, ką tokiuose būreliuose reikėtų veikti, pašnekovė nesutriko.

„Svarbiausia, kad jie užsiimtų nestandartine veikla – bendrautų su kitomis mokyklomis, vyktų į bendras ekskursijas, stovyklas organizuotų. Tai tikrai prablaškytų  nuobodybę!” – pasakojo mergina.

 

Reikia netikėtų sprendimų

Ką daryti, kad mokykla būtų įdomesnė?

Audrius Paulauskas, Palangos gimnazijos dvyliktokas, kalbėjo: „Gera ar ne mokykloje, nuo daug ko priklauso – ar žmogus nori mokytis mokykloje ir ar mėgsta linksmybes. Tokių žmonių, kurie nenori mokytis, sudominti tiesiog neįmanoma“, – pasakojo abiturientas.

Pašnekovas pastebėjo, jog yra girdėjęs, kad užsienyje... už pamokų lankomumą mokama.

„Tai galėtų būti veiksminga ir Lietuvoje“, – svarstė A. Paulauskas.

 Dar viena mintis toptelėjusi pašnekovo galvon: „Nebūtina ką nors drastiškai keisti, užtektų tiesiog įdiegti į mokymo procesą daugiau žaidimų. Žinoma, ne liaudiškų, bet naudojantis moderniausių technologijų galimybėmis“.

„O paskata už gerai lankomas pamokas ir pažangumą galėtų būti.... kelionė mokslo metų pabaigoje“, – teigė palangiškis. Jis pridūrė: „Tarkime, jei mokykloje visi žinotų, jog dvidešimties mokinių klasė, per metus praleidusi mažiausiai pamokų ir besimokiusi pažangiausiai, vasarą gautų nemokamą kelionę į Prancūziją, manau, kad į mokyklą ir mokymąsi mokiniai pradėtų žiūrėti kiek kitaip“.

Anot A. Paulausko, mokymosi procesą galėtų paįvairinti ir vizualinės priemonės, pasakojimai, filmai, ekskursijos, įdomios mokytojų asmenybės.

„Svarbiausias dalykas – novatoriški šaunūs mokytojai. Turiu omeny tokius mokytojus, kurie gali būti lyg tavo draugai, – dėstė mintis abiturientas. – Palangos senojoje gimnazijoje keletą tokių mokytojų žinau: istorijos, muzikos, kūno kultūros mokytojai man įstrigo kaip labai draugiški ir įdomūs žmonės“.

Dabartinės mokymo sistemos, anot jo, tampa vis labiau pasenusios ir nebetinkančios šiuolaikiniam jaunimui.

A. Paulauskas, paklaustas, kas jo nuomone stabdo naujovių švietimo sistemoje atsiradimą, teigė: „Kai kurie mokytojai jau seniai turi susiformavę savo mokymo principus ir nebesiryžta jų keisti, mano, jog jie tinka visoms kartoms“.

Pašnekovas taip pat apgailestavo, jog tie mokytojai, kurie yra pasiryžę ką nors mokykloje keisti, dažnai tiesiog neturi tam galimybių.

 

Jeigu atvažiuotų jaunų mokytojų...

„Labiausiai mane mokykloje suerzino tai, jog reikėjo dešimtoje klasėje pasirinkti dalykus, kurių mokysiuosi dar du metus, – sakė Dovydas Sušinskas, Palangos senosios gimnazijos abiturientas. – Lyg tada jau būčiau turėjęs žinoti, kur noriu studijuoti. Kai buvau dešimtoje klasėje, mano nuomonė keitėsi kas dieną“.

Pašnekovas sakė, kad jei galėtų grįžti keletą metų atgal, rinktųsi kitus dalykus.

Paklaustas, kokiu būdu mokykla galėtų tapti įdomesnė, mokinys atsakė, jog mokykla neturi būti labai įdomi – ypatingai dvyliktoje klasėje.

„Pamokos turi būti rimtos. Įdomumas šiuo atveju – ne kriterijus. Dvyliktoje klasėje jau tenka žiūrėti ne kas įdomiau, o naudinga“, – šypsojosi vaikinas.

Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, byloja liaudies išmintis. Tai patvirtino Simas Raliūga, pateikęs dar vieną originalų būdą kaip mokyklą padaryti įdomesne.

„Reikia rengti daugiau renginių, į kuriuos galėtų įsitraukti moksleiviai“, – sakė dvyliktokas. Paprašytas sukonkretinti, S. Raliūga pasakojo: „Per pamokas siūlau rodyti filmų seansus, peržiūrėti filmus. Tai – vienas iš mano pasiūlymų. Tokią idėja mokykloje jau buvo bandoma įgyvendinti ir dauguma liko labai patenkinti“.

Jis pridūrė, jog būtų galima išmėginti įvairius komandinius žaidimus, viktorinas su muzika. Vieną iš didžiausių nuobodulį mokykloje keliančių dalykų pašnekovas įvardino monotoniją.

„Per pamokas turėtų būti pateikiama daugiau vaizdinės medžiagos. Kas trukdo tai padaryti? Manau, senas mokytojų mąstymas. Jei į Palangą atvažiuotų 30 jaunų mokytojų, situacija tikrai pasikeistų“, – įsitikinęs jaunuolis.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sunku žinoti, kokių naudingų dovanų galite rasti žmogui, kurio gerai nepažįstate, arba artimiesiems, kurie turi nepajudinamą praktišką skonį, turi viską arba sako, kad nenori daugiau daiktų.


Penktadienį, rugpjūčio 21 dieną, žurnalistams paklausus Sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, ar Palanga dėl tūkstantinės poilsiautojų minios, netaps koronaviruso židiniu, ministras atsakė: "Taip tikriausiai nenutiks."


Vasario 25 d. Palangos miesto savivaldybėje meras Šarūnas Vaitkus sušaukė sveikatos priežiūros įstaigų atstovus pasitarti, kaip kuo plačiau informuoti Palangos miesto gyventojus apie galimas koronaviruso prevencines priemones bei kaip elgtis, įtarus galimą susirgimą, kaip pasirengusios įstaigos.


Jau seniai mieste sklando gandas, jog vėliau ar anksčiau bus uždaryta Palangos pradinė mokykla. Tai labai trikdo šios mokymo įstaigos darbą, mat kai kurie tėvai, prisiklausę tokių kalbų, bijo leisti vaiką į šią mokyklą, manydami, jog netrukus gali tekti ieškoti kitos mokyklos. Tačiau, kaip pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, tokius gandus ji jau...


Klaipėdos apskrities Jūros šaulių trečiosios rinktinės Palangos šaulių šeštosios kuopos vadas Adolfas Sendrauskas įsitikinęs, jog patriotizmą vaikams reikia skiepyti jau nuo vaikų darželio, o visi, sulaukę 18-ojo gimtadienio, turėtų ne kiurksoti apsiblausę kaimuose, kelti sparnus į aukštąsias mokyklas ar, blogiausiai, į užsienį laimės ieškoti, o...


Tikriausiai visi atsimena tuos ankstyvus rytus kulniuojant į mokyklą, ilgus vakarus „griaužiant“ knygas bei sėdint ilgas valandas pamokose ir skaičiuojant lėtai slenkančias pamokos minutes.  Visais laikais moksleivius buvo galima skirti į dvi grupes – besimėgaujančius mokslu ir einanačius į pamokas kaip katorgą. Ką šia tema mano šių dienų jaunimas...


Kada daugelis diskutuoja, kaip turėtų atrodyti prestižiniai – pagrindiniai Lietuvos valstybės kurortinės vasaros sostinės Palangos miesto vartai, galima atsakyti: jie jau 20 metų yra, tai – Pradinės mokyklos rūmai, kuriuos projektavo neeilinio talento architektas, šviesaus atminimo vyras Gintautas Likšas. Yra ir observatorijos bokštas, apie kurio naują...


Ką daryti, kad mokykla taptų įdomesnė?

Alfredas PUMPULIS, 2012 05 07 | Rubrika: Miestas

Tikriausiai kiekvienam yra tekę sėdint mokyklos suole skaičiuoti lėtai slenkančias minutes iki pertraukos. Tačiau ar tai normalu? Ar tokia turi būti pamoka? Palangos jaunimas, paklaustas, kokių priemonių būtų galima imtis, jog mokykla nebūtų tik „kankinimo namai“, idėjų nestokojo.


Muzikos mokykla už šilumą mokėjo nuompinigiais

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 03 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos specialistės, atlikusios S.Vainiūno muzikos mokyklos finansinės atskaitomybės patikrinimą, įstaigos veikloje esminių pažeidimų nenustatė. Tačiau kontrolieriai konstatavo, kad mokykla už muzikos instrumentų nuomą surinktus per 8,6 tūkst. litų panaudojo ne pagal paskirtį, o sumokėjo už pastato šildymą. 


Smilčių pradinė mokykla bus reorganizuota

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 03 27 | Rubrika: Miestas

Posėdžiavusi miesto valdžia nusprendė, jog nuo šių metų rugsėjo 1-osios Smilčių pradinė mokykla prijungiama prie Pradinės mokyklos. Taip pat Taryba sudarė Smilčių pradinės mokyklos reorganizavimo komisiją, kuri teisės aktų nustatyta tvarka atlikts reorganizavimo procedūras. Ugdymo įstaigos vadovei Nijolė Pogienei pavesta įspėti mokyklos darbuotojus apie darbo sąlygų pasikeitimą, o Savivaldybės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas