Lėk, gervele, lėk...

Vasario 16 – tai, Lietuvos valstybės Atkūrimo dienai Palangoje paminėti, palangiškiams bei miesto svečiams buvo parodyta oratorija – „Mončys“. Joje – įžymaus menininko gyvenimo, jo kūrybos, meilės artimui savo, laisvės motyvas gyventi žemėje taip, kad visa savo esybe būtum suaugęs su ja tartum paukštis, ir visai nesvarbu, kurioje vietoje esi susukęs lizdą.
„Aš labai mėgstu dainuoti. Bet kadangi neturiu balso, savo dainomis pasirinkau skulptūrą...“ – renginio pradžioje „prisistatė“ Ontusis, kaip jį vadino namiškiai. O Nepriklausomos Lietuvos pase, kuriuo jis labai didžiavosi, buvo užrašyta: Antanas Mončys, gimė netoli Palangos, Mončių kaime. Palangą ir jūrą mylėjęs iki paskutinio savo atodūsio. Skulptoriaus kūnas sugrįžo į Lietuvą 1993 metais ir ilsisi Grūšlaukės kapinėse.
Laiko ženkluose – atmintis
„Amžinai esu lyg koks akmentašys. Daužant kalteliu į dienos šviesą išlenda sraigė, filosofija...O! Tai mano protėvis! Viskas taip gyva, netgi akmenyje – susiduri su kitomis paslaptimis (A.Mončys).
Nuo šio puikaus režisūrinio sumanymo (režisierius Alvydas Šlepikas, kompozitorius Linas Rimša) ir jame dalyvavusių dalyvių : aktorių, dainininkų, muzikantų, scenografų meistriškumo bei jų talento visa tai perteikti, žmogus, kartą pamatęs – užmiršti negali. Būtų logiška praeitin nebesugrįžti, arba dar kartą peržiūrėti savo rašytus rašinius ir pateikti juos skaitytojams. Tačiau žmogus be kūno, turi dar ir savo širdies siųstuvą. Skubančio laiko sampratoje šis neturi senaties termino. Kas tai? Tinkamiausiai tai pasakė pats menininkas, kuris 1944 metais buvo priverstas gyventi toli nuo tėvynės, sakė: „Manau, kad Šv. Pranciškus sujungia visus elementus į kosmosą, kuriame žmogus yra dulkė, kaip ir vilkas, gėlė ir akmuo...“. Šiuos žodžius jis ištarė 1964 m., kai broliai pranciškonai užsakė Šv. Pranciškaus skulptūrą naujai bažnyčiai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Taigi, kas širdin seniai įkrito...
Pirmoji rožė – Tau, Birute
Dėkinga likimui, jog nemažai laiko teko bendrauti su Antano Mončio pačiais artimiausiais žmonėmis: Loreta Turauskaite (buvusia mano kolege, dabartine A.Mončio meno muziejaus direktore , jos mama – Birute Turauskiene, A.Mončio sūnumi Jean – Cristophu. A.Mončio sūnus tėvo atminimą įamžino savo knygoje „Mano tėvas Antanas”.
Visai neseniai skulptoriaus sesuo Birutė Turauskienė palydėta į amžinojo poilsio vietą.
Atėjau atsisveikinti tada, kai velionės palaikai dar nebuvo atidengti. Laidojimo namų personalas ruošėsi tai atlikti. Tad, stovėjau su balta rože rankoje ir laukiau, kada pamatysiu šio puikaus žmogaus veidą. Atidengus karstą nuščiuvau pamačiusi seniai matytą žmogų tokį, kokį mačiau daugiau nei prieš du dešimtmečius.
Pamenu jos svetingus namus Palangoje, prieš akis regiu, kaip ji pila į taures pačios pagamintą pienių vyną, vaišina ką tik iškeptomis bandelėmis ir dalijasi prisiminimais apie savo mylimą brolį Antaną. Moters veidas spindi tokia pat meile pasakojant apie savo tėvus, seserį, sūnėną, giminę, kad nejučia pajauti, kaip tampi šio pasakojimo ne tik klausytoju, bet ir jos dalyviu. Tai momentas, kai oras prisipildo tarsi muzikos. Jis virsta nematomu siūlu, rišančiu ne tik kūną. Šiuos brangakmenius žmonės užsideda tada, kai kalba apie giminę, kuria didžiuojasi. Birutė Turauskienė – ilgametė pradinių klasių mokytoja. Ši žemaitė iki gyvenimo galo išliko tokia, kokia buvus: paprasta ir nuoširdi bendravime, ori, visa savo esybe gyvenimą priėmusi tokį, kokį jai davė likimas.
Pirmąją rožę atsisveikinusi palikau Tau, Birute, padėkojusi už bendrystę ir didžiuilį norą, kad Tavo brolio vaikai ( jo kūryba) sugrįžtų į namus ir šiandien džiugintų mus visus.
Mylėti paprastai
Brolį ir seserį Mončius rišo kraujo ryšys ir begalinė meilė vienas antram tokia įprasta, kaip šeimoje būna, kasdieniška meile. Prisimenu Birutės šypsena, kai ji pasakojo , kaip Antanas dažnai paskambinęs ir jos klausdavęs tokių paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kaip išsivirti pusmarškonę košę, ar pasakodavo apie dovanas, kurias jis išrinko savo brangiems žmonėms. Anot skulptoriaus sesers, Antanas labai mėgęs dovanoti. Pirkdamas kad ir mažiausią smulkmeną, jis parinkdavo ją taip, kad dovana žmogui suteiktų džiaugsmą ( Birutė rodė švelniai ružavus siūlus, kuriuos jai atsiuntė brolis). Antanas Mončys buvo seseriai idealiu vyru. Jai patiko, kaip jis gražiai elgėsi ir su savo mylimomis moterimis.
Žinoma, dvasiniu ryšių nutraukti niekas negali. Tikiu, jog brolis ir sesuo būtinai susitiks, nes juos rišo svarbiausi gyvenimo saitai – meilė vienas kitam.
„Kai jis išnyksta, ar tai vienas išnyko? Šimtas, tūkstantis... nieko nereiškiančių žmonių išnyksta...” (A. Mončys).
Motinos lopšinė
Antanas Mončys sukūrė 14 įspūdingų skulptūrų – stacijų iš akmens Šv. Marcelio bažnyčioje Leone, Prancūzijoje. Tačiau iš medžio išdrožta skulptūra, kuri pašvęsta motinai – menininko kūryboje galėčiau pavadinti vienu žodžiu – „Ontosis.“
1989 metais Antanas pasimatė su savo motina. Renginio metu rodomoje video medžiagoje, „ji žiūri į sūnų, o sūnus dar jos nemato. Staiga, jis sušunka: „Mama“. Jie žiūri į vienas kitą neatitraukdami akių. Jauti, kad jiems dar baugu apsikabinti, pasibučiuoti. Ji kelis kartu sumurma : „Ontosis...“
Skulptoriaus sesuo pasakojo, kokia buvusi gili sūnaus ir motinos meilė. Kai kaimyno liepa Prancūzijoje, kur menininkas gyveno, nuvirto, šis ėmėsi tuojau pat darbo. Medžio skiedros lėkusios į šalis, nes Antanas prieš akis matė motinos veidą ir tą grandinėlę, kuri buvo prikabinta prie jos verpiamų siūlų kuodelio. Taip gimė unikali A. Mončio skulptūra, pašvęsta motinai.
Bus gerai
Antanas Mončys Paryžiuje įkūrė lietuviškų šokių ansamblį. Jis nusimanė apie folklorą, dainas, muziką... „Atvažiavo piršlys” – viena jo mėgstamiausių liaudies dainų. Lietuviški žodžiai – bus gerai skambėjo prancūzų lūpose...
Kita, oratorijoje apie Antaną Mončį atlikta liaudies daina “Lek gervele” atspindi visą žmogaus gyvenimo prasmę nuo gimimo iki mirties. Lygiai taip, kaip Antanas Mončys – laisvas paukštis, gyvenęs Prancūzijoje, bet kūręs Lietuvai. Kaip rašoma oratorijos apie Mončį atmintinėje, kuri sudaryta iš jo sūnaus prisiminimų apie tėvą knygos „Mano tėvas Antanas”, visa mano kūryba – tai figūriniai darbai, tik vis kuo nors papildyti – tai švilpiais, kaukėmis, tai perkomponuojamomis skulptūromis. Mane veikė gimtosios žemės nostalgija. Ji –pagrindinis kūrybos stimulus. Ji nepraeina...Be rankų nieko nebūt buvę. Ne jūs, o rankos padaro “ (A.Mončys).
Taigi, ir aš šeštadienio rytą , apsilankiau A.Mončio meno muziejuje, kad dar kartą galėčiau prisiliesti prie šio mūsų žemiečio unikalių darbų iš medžio, akmens, įspūdingų kaukių bei švilpukų kolekcijos. Muziejuje yra puiki galimybė ne tik pamatyti , bet ir pasiklausyti, kaip švilpukai skamba. Jų garsai skirtingi: ankstaus ryto, jūros, banginio, miško ar kalnų didybės... Besiklausydama, vis prie vieno garso sugrįždavau. Jis man priminė išskrendančios gervės pranašišką garsą būtinai sugrįžti. Bus gerai...
Irena Valužė
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Lėk, gervele, lėk...
2025 03 05 | Rubrika: Miestas
Vasario 16 – tai, Lietuvos valstybės Atkūrimo dienai Palangoje paminėti, palangiškiams bei miesto svečiams buvo parodyta oratorija – „Mončys“.
Palangos baseinas kviečia
2023 09 26 | Rubrika: Miestas
„Ginti, saugoti, padėti“ – trys rumpi, tačiau savyje labai daug talpinantys žodžiai, kuriais kasdien vadovaujatės savo tarnyboje.
Vėžių gatvėje darbuojasi kelininkai – pradėti statybos darbai
2021 09 14 | Rubrika: Miestas
Vėžių gatvėje užvirė statybos darbai, tad iki šiol buvęs žvyruotas keliukas per kiek daugiau nei metus laiko pasikeis neatpažįstamai – beveik 500 metrų Vėžių gatvė taps saugesnė tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems. Bus įrengta pralaida, t.y., užtikrintas susisiekimas su Vilimiškės kvartalu, pasodinti želdiniai.
Ar galima suderinti griežtas dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino taisykles, įsigaliojančią naują laisvesnę tvarką ir... pavasario malonumus? Visi būsime saugūs ir galėsime mėgautis atnaujinta ar nauja veikla, jeigu laikysimės karantino laikotarpiu nustatytų taisyklių ar dėl karantino lengvinimo įsigaliojančios naujos tvarkos – teigia Palangos visuomenės sveikatos specialistės.
Palangos sambo sportininkai vyko į Olandiją
2018 03 25 | Rubrika: Sportas
Šių metų kovo 9-12 dienomis Olandijos mieste Dalfsene įvyko 27-asis atviras Olandijos SAMBO čempionatas. Jau antrus metus iš eilės į šį prestižinį sambo renginį vykstantį Olandijoje išvyksta ir Palangos sambo akademijos sportininkai.
Dovilė Štrimaitytė: „Krepšinis yra sporto šaka, kuri atveria labai daug galimybių“
2016 03 31 | Rubrika: Sportas
Palangiškė Dovilė Štrimaitytė gali didžiuotis: jos žaidimas Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) neliko nepastebėtas. Ji buvo pripažinta naudingiausia Lietuvos moksleivių krepšinio lygos žaidėja. Kartą ji jau buvo išrinkta ir naudingiausia mėnesio žaidėja, Palangos sporto centro geriausia 2015 metų sportininke. Ji sutiko atsakyti į keletą klausimų.
Meras Š. Vaitkus: „Palanga turi pasistatyti vandens pramogų parką“ 3
Linas JEGELEVIČIUS, 2014 01 09 | Rubrika: Miestas
2014-ieji žada būti labai įdomūs visiems: ar suteikti dar svaresnį mandatą merui Šarūnui Vaitkui ir jo vadovaujamiems kurorto konservatoriams, miestelėnai, nešykštintys šiandien pagyrų kurorto vadovui, pirmiausia spręs pagal 2014-ųjų, ikirinkiminių metų į savivaldą, pasiekimus. O populiariam miesto merui, siekiančiam dar didesnio Palangos gyventojų...
Mėgėjams žvejams prieš stintų meškeriojimo varžybas reikėtų pasitreniruoti
"Palangos tilto" informacija, 2012 02 13 | Rubrika: Miestas
Šį šeštadienį Palangoje vyksianti šventė „Palangos stinta“ į kurortą privilios ne tik šios agurkais kvepiančios žuvies mėgėjus, bet ir žvejus – būtent stintų meškeriojimo nuo jūros tilto varžybos šeštadienį paskelbs šventinių pramogų pradžią.
Pradėjo dirbti naujasis policijos vadovas
„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 06 | Rubrika: Miestas
Prieš praėjusį savaitgalį kurorto policijos pareigūnams pristatytas naujasis jų vadas Jurgis Kažys, iki šiol dirbęs Kretingos rajono policijos komisariato vadovu.