Neskubėkim smerkti Aludės brolio: aistras dovanoja šėtonai... dievams leidus

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014-01-06
Peržiūrėta
2096
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Tai buvo mano paskutinės priešvedybinės „daugiadienės aplink Tarybų Lietuvą“ su Vilniaus genijais – kurso draugu prozininku Viktoru Brazausku ir iš Skuodo arčiau bohemos olimpo Vilniuje atšuoliavusiu čigoniško gymio „šnekoriumi“ Rolandu Granausku, kuris tuomet dar net neįtarė tapsiąs lietuvių literatūros klasiku. Kai iki gyvo kaulo įgriso baladotis ir filosofuoti Vilniaus „kabakuose“, sėdom į taksi ir atpūtėm į Kauną. Tikslas – tuomet garsiausia, prestižinė „Rambyno“ aludė. Gal po dvyliktojo alaus bokalo saulėtai nusiteikęs nekvailų novelių ir romanų autorius R. Granauskas tuomet, 1971 m. gegužės 20 d., mudviem su V. Brazausku ant firminio kartoninio aludės padėkliuko (jį saugau iki šiol, bet ilgai nerodžiau savo žmonai Vladai) ekspromtu sukūrė atminimui vyrišką (anot jo) komplimentinį eilėraštį:
Kur upelis teka.
Šapalėlius neša.
Ten Brazauskas su Granausku
Labai meiliai šneka.
Kai nuėjom į „Rambyną“
Gėrėm alų, gėrėm vyną,
Pasiklauskim Gedimino
Kaip išeiti iš „Rambyno“.
Išėjom. Skverelyje, kuriame po metų susidegino Romas Kalanta, sėdėjom, rūkėm. R. Granauskas, žemaitiškas mergamylys, sugriežė dantimis ir pasakė: „Reikia akordeono, šokių ir mergų. Važiuojam į Aleksotą pas čigones...“ Užteko proto agitacijai atlaikyti. Su V. Brazausku nusprendėm grįžti į Vilnių. O R. Granauskas – nė krust: „Kas tas Vilnius prieš Aleksoto čigones...“ Ir kaip kokia Mona Liza paslaptingai šypsodamasis liko sėdėti skverelyje. Ar pas jas nukako, vėliau taip ir neišsiaiškinom...
Apmaudoka, kad V. Brazauskui mirus buvęs aludės brolis viešai pareiškė: „Mažai parašė tas V. Brazauskas, bet ar toks girtas eis gal parašyti daugiau?“
Užtat po 16 metų jau Klaipėdoje sėdėdamas „Neptūne“ neatsilaikiau garbaniaus vairuotojo muzikanto Algio gundymams persikelti į „Viktorijos“ restoraną, kuriame kone prie kiekvieno staliuko „darbo vietas“ turėjo „16-osios divizijos“ mergužėlės, jau laisvėjome, į Klaipėdą vis gausiau užsukdavo užsieniečių turistų, kurie restoranuose ne tik omleto su kiaušiniene dairydavosi.
Taigi mergužėlėms šansų „bendradarbiauti“ – per akis. Garbanius Algis tą vakarą supažindino su visu „Viktorijos“ viešbučio ir restorano elitiniu septintuku. Orchidėjos, viena už kitą gražesnės, šnekios, linksmos, žaismingos, supratingos. Nimfos, kuriomis negalėjau atsigrožėti. Gal tuomet supratau, kodėl japonams reikia geišų, kodėl atjaunėja imperatoriai, kai aplink juos sutūpia nežemiško grožio linksmintojos, jausmų žadintojos ir kerėtojos. Su Algiu tas gražuoles vaišinom šampanu, likeriu ir... pliurpėm, pliurpėm. Praktiškasis Algis patarė: „Rinkis, kurią tik nori...“ Bet pliurpti norėjosi labiau. Jau ir išaušo...
„Ar nenorėtumėte ko daugiau? – vylingai paklausė viena gražuolių. – Pinigų nereikia. Jūs tokie draugiški, įdomūs vyrai“. Dėl to, kad priklausiau Vieno sijono partijai (o sijonas priklauso mano žmonai), atsilaikiau prieš vilionę. Nesigailiu ir 2013-aisiais.
Kažkodėl esu įsitikinęs, kad R. Granauskas iš „Viktorijos“ viešbučio būtų neišėjęs gal savaitę... Bet gal ir klystu...
Panašiai „pamergiais“ buvome išėję ir su šviesaus atminimo neregiu rašytoju Juozu Marcinkumi, su ne vienu Kelmės, Vilniaus, Klaipėdos žurnalistu. Su Palangos dailininkais Romu, Jonu, Juozu. Ak, Menininkų bohema! Tai gal nėra gertynės dėl gertynių. Menininko „tipas“ žvalgosi „strespiltinės“ protilsiui. Kad kasdienybės rūpesčių užguita širdis pabėgtų nuo pilkos spalvos ir ūmai vėl pastebėtų žaliuojančius medžių lapus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos kultūros centro „Grubusis” teatras, vadovaujamas Virginijaus Milinio, Senjorų dienos proga dovanoja vintažinę komedijos dramą „Kapinių klubas“ 


Palanga dovanoja taikų poilsį savo miesto partnerio Bučos (Ukraina) vaikams, kurių šeimos nukentėjo nuo karo. Šeštadienį, liepos 1 d., į vasaros poilsio stovyklą didžiausiame Lietuvos kurorte atvyko pirmoji grupė. 


Turime jums gerą žinią! Artėjančių mokslo metų pradžios proga rugsėjo 1 diena Palangos apžvalgos ratas dovanoja 50 % nuolaidą visiems moksleiviams  Maloniai kviečiame pasitikti mokslo pradžią ir rudens sezoną mūsų apžvalgos rate. #palangosapzvalgosratas


Ginčai dėl renovuoto Salomėjos Nėries g. 3 daugiabučio namo vis nesibaigia. Mėnesio pradžioje „Palangos tiltas“ skelbė, jog gyventojai buvo skaudžiai nuvilti – negavo valstybės žadėtos 40 procentų paramos būsto renovacijai, todėl gyventojus pasiekė didelės, 120 eurų už renovaciją siekiančios sąskaitos. Pasipiktinę gyventojai kreipėsi į renovacijos administratorių UAB...


Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 09 17 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Mūsų šalis vėl gyvena krepšiniu. Prancūzijoje besikaunantys Lietuvos karžygiai trečiadienį mums padovanojo Jo Didenybės Krepšinio šventės pratęsimą ir išsaugojo mūsų viltis pasidabinti Europos čempionato medaliais.


Tai buvo mano paskutinės priešvedybinės „daugiadienės aplink Tarybų Lietuvą“ su Vilniaus genijais – kurso draugu prozininku Viktoru Brazausku ir iš Skuodo arčiau bohemos olimpo Vilniuje atšuoliavusiu čigoniško gymio „šnekoriumi“ Rolandu Granausku, kuris tuomet dar net neįtarė tapsiąs lietuvių literatūros klasiku. Kai iki...


81 metų palangiškis Petras Piktuižis neprisipažįsta savo tėvų sodyboje nužudęs jaunesniojo brolio žmoną. Esą jis tą dieną, kai įvyko nelaimė, skynė obuolius, o vėliau išvažiavo namo ir nežino, kas atsitiko.


Galbūt kai kam Lietuvoje atrodo, kad krepšinis yra antroji religija, bet sporto neginčijamas karalius – futbolas. Tačiau futbolo klubo „Palanga“ futbolininkai, pernai laimėję teisę šiemet varžytis I-oje šalies lygoje, gyvena nežinioje. Ar teks, ginant kurorto vardą, išbėgti į aikštę ar, vėjams kišenėse siaučiant, teks atsisakyti...


Palanga pasižymi medžių ir krūmų gausa, šiltuoju metų laiku – malonia akiai žaluma, kuri gamtovaizdžiui neabejotinai suteikia jaukumo. Tam, jog miesto želdynai būtų patrauklūs, jiems užauginti ir prižiūrėti būtina įdėti daug kruopštaus darbo, laiko ir be abejo, lėšų. „Palangos tilto“ redakcijoje apsilankęs Antanas Jočys privertė susimąstyti: ar...


Kažkuomet Jono vardas buvo pats populiariausias, juo pakrikštydavo daugelį berniukų, palaipsniui populiarumas blėso, vėl kilo. Tačiau viena aišku, Jonai visuomet išliks, o kaip gi kitaip, juk jiems netgi skirta šventė, kurią švenčia visa Lietuva. Artėjantį penktadienį šia proga vėl deginsim laužus, palydėsim ilgiausią dieną, džiaugsimės trumpiausia naktimi. Palangiškiai Jonai sutartinai...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius