„Ramybės“ galerijoje – drobėse atgijusios vidinės būtybės
Penktadienį, rugpjūčio 9 d., 18 val. „Ramybės“ galerija kviečia į lietuvių ir Lotynų Amerikos tautų kultūra bei simbolika alsuojančios Rūtos Jusionytės ir Francisco Sepulveda tapybos parodos „Mano vidinė būtybė“ atidarymą.
„Du menininkai, sutuoktiniai, gyvenantys didmiestyje, Paryžiuje, tolokai nuo laukinės gamtos, Rūta Jusionytė ir Francisco Sepulveda savo kūryboje sugrąžina žiūrovą į pasaulį, kuriame gyvūnai ir žmonės koegzistuoja darnoje ir tuo pačiu reprezentuoja savo vidines būsenas bei troškimus, – parodos anotacijoje rašo dailėtyrininkė, parodos kuratorė Jolita Mieželaitienė. – Gyvūno ir žmogaus vaizdavimas įsiveržia į kūrinį tam, kad metaforiškai atspindėtų vidinę kūrėjų būseną. Ar ji atsiranda iš atminties, perskaityto literatūrinio paveldo, išgriebta iš vaikystės sapnų, kelionių įspūdžių? Tiesiog negali sustoti stebėtis, koks artimas šių tolimų tautosakos tradicijų persipynimas, kokia panaši lietuvių ir Lotynų Amerikos gyvūnų reprezentacijos reikšmė“.
Rūtos Jusionytės susidomėjimas senovės baltų kultūros simbolika ir Francisko Sepulvedos Čilės ir Afrikos tautų literatūriniu ir tautodailės paveldu, neabejotinai turėjo įtakos kuriant savitą paveikslų struktūrą. Ikonografinė dailininkų kūrybos analizė atskleidžia, kokia skirtinga jų paveikslų vaizdo sąranga, formos prieiga, bet kokia artima turinio prasme. Kiekvienas menininkų kūrinys funkcionuoja kaip ženklas, sutelkiantis dėmesį į jo simbolinę reikšmę.
Pasak dailėtyrininkės, Rūtai Jusionytei ropliai ir žuvys ypatingos išvaizdos, ilgaamžiškos ir universalios būtybės – gebančios gyventi vandenyje, po žeme ir ant žemės, abiems menininkams jie atspindi pačios gyvybės esmę. Rūtos Jusionytės kūryboje gyvūnai apdovanojami ne tik ypatinga išvaizda, bet ir magnetiniu žmogaus akių žvilgsniu ir spindesiu artimu jos vaizduojamoms herojėms.
Mitologinėse lietuvių dainose ir Čilės indėnų tautosakoje arklys neatsiejamas nuo dangaus kūnų. Francisko Sepulvedos grafikos ir tapybos darbuose arklio motyvas vaizduojamas su saulės, mėnulio ir gyvatės ženklais. Per savitą simboliką abu menininkai geba atverti ne tik savo jausmus, bet žmogaus apskritai santykį su aplinka, jo vidinius troškimus, tokius kaip antai: apsaugą, meilę, abipusį ryšį, stabilumą.
Rūtos Jusionytės, 2021 m. Palangai padovanojusios kurorto skulptūrų parke stovintį „Angelą“, ir Francisco Sepulvedos kūrinių parodas pajūryje jau galima vadinti tradicinėmis: ne primą kartą jų kūryba pristatoma ir „Ramybės“ galerijoje. Apsilankius joje bus galima ir akivaizdžiai, savo akimis įsitikinti, kokia autorių vidinės būtybės slinktis kūryboje, kaip ji veikia ir ką reiškia.
„Paroda „Mano vidinė būtybė“ – apie esamąjį laiką, apie asmeninius potyrius, požiūrį į mus supančią aplinką ir fokusuoja į ateitį“ – apibendrino dailėtyrininkė J. Mieželaitienė.
„Ramybės“ galerijos informacija
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Algis Kriščiūnas ir Darius Žičkus koncerte “100 minučių ramybės“
2025 08 12 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
Algis Kriščiūnas ir Darius Žičkus koncerte “100 minučių ramybės“
„Ramybės“ galerijoje – drobėse atgijusios vidinės būtybės
2024 08 07 | Rubrika: Miestas
Penktadienį, rugpjūčio 9 d., 18 val. „Ramybės“ galerija kviečia į lietuvių ir Lotynų Amerikos tautų kultūra bei simbolika alsuojančios Rūtos Jusionytės ir Francisco Sepulveda tapybos parodos „Mano vidinė būtybė“ atidarymą.
Į Palangą kokybiško poilsio išsiilgę gyventojai atvyksta net iš atokiausių Lietuvos kampelių – kol vieni saulės voniomis ir jūros bangomis mėgaujasi, kiti renka žingsnius, vaikštinėdami pajūrį supančių pušynų takeliais ar neria tiesiai į SPA malonumus, kviečiančius pailsinti kūną ir protą.
Palanga pernai buvo viena iš vidinės migracijos centrų: ją pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472
"Delfi", 2021 04 18 | Rubrika: Miestas
Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...
PT redakcijai paskambinęs palangiškis pasiskundė radęs išvartytas gėles ant artimojo kapo Palangos kapinėse. Vyras iškvietė policiją ir apie tai informavo Palangos miesto komunalinio įmonę, UAB „Palangos komunalinis ūkiIs", kuri administruoja miesto kapus. Tačiau vyra neatmeta, kad vandalas yra ne dvikojis, o iš miškelio atliuoksėjusi stirnaitė....
Karantinas ir griežtas judėjimo tarp valstybių reguliavimas paskatino lietuvius atsigręžti į poilsį ir turizmą Lietuvoje. Praeitų metų rezultatai rodo, lietuviai šlavė net ir brangiausius būstus Palangoje bei kituose pajūrio miesteliuose. NT kainos šiame regione rekordiškai šovė į viršų, tačiau tiems, kurie dairosi būsto pajūryje, bet turi ribotą biudžetą...
Po itin aktyvios darbinės veiklos – ramybės uostas Palangoje
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 11 16 | Rubrika: Miestas
Ieškant gyvenime tam tikrų pokyčių, dažnas savo gyvenamąja vieta išėjus užtarnauto poilsio pasirenka Palangą. Taip nutiko ir Alfonsui Bartkui, itin aktyviam vyrui, kuris paliko ryškų pėdsaką Šilalės rajone, o ir ne tik, galima sakyti, visoje Lietuvoje. Šilalės rajone jis vienu laikotarpiu prisidėjo prie jo valdymo, o vėliau gavo ir Seimo nario mandatą. O...
Dukrytės netekusi mažeikiškių šeima ramybės tikisi naujuose namuose Palangoje
2016 04 25 | Rubrika: Miestas
Baisesnių išgyvenimų vargu ar galima patirti, kokių išgyveno mažeikiškių Rūtos ir Aurio Vaišvilų šeima, po visų negandų ramybės užuovėją dabar atrandanti Palangoje. Šių metų vasarį su devynių mėnesių dukryte Saule ir vos dvejus metus perkopusiu sūnumi Jūru išvažiavusi šeimos automobiliu iš namų Mažeikiuose, per galinio vaizdo...
Juozo Meškio drobėse sklendžia kirai kaip debesys
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 05 17 | Rubrika: Miestas
Gegužės 14-osios rytą su analitiškai „pasaulio horizontą“, kaip knygą nužvalgančiu Palangos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos kolektyvui daug daug „palangietiškų“ metų vadovaujančiu Kęstučiu Rudžiu prisiminėme prieš šešetą metų lyg ir ankstokai iš bendruomenės senbuvių „keselio“ Anapus...
Tradicinės medicinos pagalbininkė joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 13 | Rubrika: Sveikata
Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų...