„Ramybės“ galerijoje – S. Krasausko grafika ir piešiniai

Palangos tiltas, 2018-09-06
Peržiūrėta
2571
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Ramybės“ galerijoje – S. Krasausko grafika ir piešiniai

Šių metų sezoną „Ramybės“ galerija užbaigia išties neeiline paroda: pirmąkart į Palangą atkeliaus garsiojo Lietuvos grafiko Stasio Krasausko piešiniai ir grafikos darbai. Tuo pačiu metu rugsėjo 8-ąją 18 valandą bus atidaryta dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“, o nuo rugsėjo 13 d. „Ramybės“ galerijoje bus galima gėrėtis ir juvelyrikos meno konkurso „Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda „Amber Trip”.

Negęstanti S. Krasausko žvaigždė
Grafikas Stasys Krasauskas ( 1929–1977) buvo tikra septintojo dešimtmečio meno pasaulio legenda. Amžininkai sako, jog turbūt prie jo lopšio meldėsi mūzos. 1965 m. jis tapo respublikinės premijos laureatu, 1968 metais jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1976 m. – TSRS valstybinė premija, o 1977 m. Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas. Stasys Krasauskas yra iškiliausių žmonių šimtuke per visą Lietuvos istoriją.
Ryškų, individualų savąjį grafikos stilių išvystė tarsi savaime. Jis buvo artimas Vakaruose, ypač Paryžiuje iki karo plėtotai, Pablo Picasso inspiruotai neoklasicistinei dailės krypčiai, kuri reiškėsi kaip moderni antikos, Renesanso idealų interpretacija. Dailininko vaizduojamuose siužetuose kalbama apie laikui ir ideologijoms nepavaldžius, universalius reiškinius – žmogaus gyvenimą, meilę, kančią, jaunystę, aistrą, žmogiškosios prigimties veržimąsi aukštesnių idealų link ir kažkur šalia visuomet glūdinčią tamsiąją jos pusę.
S. Krasauskas išgarsėjo metaforiškais, filosofinių apmąstymų ir asociacijų kupinais estampais ir knygų (ypač poezijos) iliustracijomis. Sukūrė savitą poetinių įvaizdžių ir simbolių kupiną meninę kalbą, dažnai besiremiančią literatūrinėmis metaforomis, pasižyminčią nepriekaištingu piešiniu, muzikalia linijų ritmika ir specifiniu plonytės baltos linijos skambėjimu akliname juodame fone. Daugiausia kūrė lino bei medžio raižinių, litografijos ir cinkografijos technika. Sukūrė knygų iliustracijų: Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ (1958), Justino Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“ (1960), „Siena“ (1968), „Šešios poemos“ (1973), Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ (1961), Tarptautinės knygų meno parodos Leipcige bronzos medalis (1965), „Aviaetiudai“ (1966), „Era“ (1967), Roberto Roždestvenskio „Rekviem“ (1961), Mykolo Sluckio „Kelias suka pro mus“ (1963) bei „Uvertiūra ir 3 veiksmai“, Saliamono „Giesmių giesmė“ (1966), Viljamo Šekspyro „Sonetai“ (1967), Algimanto Baltakio „Pėsčias paukštis“ (1968–1969), Antano Jonyno „Žmogaus širdis – kareivio širdis“ (1974).

Ir grafika, ir juvelyrika
Iliustracijos, tapybos, estampo bei taikomosios grafikos srityse dirbančios dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“, pasak pačios autorės, susideda iš dviejų dalių: pirmoji vystoma koliažo principu, kuomet eskizų, minčių juodraščių, nuotrupų gabalėliai kuria minimalistines, miniatiūrines mizanscenas. Čia žiūrovas gali nuspėti už dėlionių slypinčius atsakymus. Jis gali pastarųjų ieškoti tarsi atrandant muziejinės ekspozicijos rėmuose išdėliotus fragmentus, išskalautus bangų, ištrauktus iš gilaus ežero dugno, plevenančius užmirštose pakrantėse. Antroji dalis – piešinio ir aerografijos pagrindu kurtos kompozicijos, pasiduodančios šiai technikai ir jos teikiamiems plastiniams sprendimams. Tai priklausomybė ir intencija, suvokimas, kad technika riboja, sukausto. Tarsi vėjo blaškoma banga kūrėjas tampa pavaldus stichijai, kūrėjas tampa jos dalimi.
Urtė Bimbaitė (gim. 1988 m.) Vilniaus dailės akademijoje 2010 metais įgijo grafikos specialybės bakalauro laipsnį, 2012 metais jai suteiktas tos pačios specialybės magistro kvalifikacinis laipsnis. Pirmąją personalinę parodą Urtė surengė Švedijoje, Gioteburgo mieste, studijuodama antrame kurse. Grįžusi iš Erasmus studijų programos sudalyvavo projekte „Vilniaus veidai“. Menininkė intensyviai dirba edukaciniame ir taikomosios grafikos, grafinio dizaino srityje. Nuo 2013 iki 2018 metų dirbo lektore Vilniaus dizaino kolegijoje, anatominio piešimo ir kompozicijos dalykų srityse. Vedė parengiamuosius kompozicijos kursus, kūrybines dirbtuves, 2015–2017 prisijungė prie projekto „Dizaino antenos“.
Nuo rugsėjo 13 d. „Ramybės“ galerijoje bus galima gėrėtis ir juvelyrikos meno konkurso „Nothing to declare“ („Nėra ką deklaruoti“) paroda „Amber Trip“. Pasak konkurso rengėjų, juvelyrikos meno konkursas „Nothing to declare“ Lietuvos šimtmečio proga kvietė menininkus juvelyrikos kalba pasakyti, kad esame laisvi. Kad neturime ko deklaruoti ir neturime ko slėpti. Kita vertus, mes galime deklaruoti savo laisvę. „Nothing to declare“ reiškia sąžiningumą ir galimybę ramiai eiti pro bet kokius tikrintojus (ne veltui konkurso vertinimo komisijoje dalyvavo LR Muitinės atstovas), bet visų pirma – galimybių visumą. Galimybių apie tai papasakoti metalo meno pagalba. Šios temos atsiskleidė konkurse dalyvavusių kūrėjų meno darbuose, kurių šiais metais sulaukta net 109 iš 26 šalių. Į šią keliaujančią parodą atrinkti konkurso laimėtojai ir geriausi 50 darbų.
Visos trys parodos „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) veiks iki rugsėjo 29 dienos.
Parodas remia Palangos miesto savivaldybė.

„Ramybės“ galerijos inf.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šeštadienį, rugsėjo 4 dieną, 18 val. „Ramybės“ galerijoje Palangoje atidaroma menininkių Editos Sabockytės-Skudienės ir Alevtinos Ščepanovos paroda „Sukurta planetoje Žemė“.


„Psyche ir gamta“ – tai tarsi paroda-kelionė. Fizinė, mentalinė ir dvasinė viename. Tai paroda apie gamtą ir joje vaikščiojantį nerimą, apie klaidžiojančią „psyche“, kuri stebi, analizuoja, nori suprasti“, – taip savo tapybos parodą, nuo liepos 29-osios eksponuojamą „Ramybės“ galerijoje, pristatė jaunosios kartos tapytoja Goda Lukaitė.


Nuo birželio 17 dienos „Ramybės“ galerijoje Palangoje savo parodas pristato trys menininkai: šiuolaikinę autorinę juvelyriką kurianti Ramunė Jundaitė Misevičienė kviečia į parodą „Sugrįžimai“, naujausius tapybos darbus eksponuojantis Gintas Banys – į „Limpa“, o jaunosios kartos tapytoja Jūratė Girdvainis – į parodą „Skėtis“. 


Paskutinį liepos savaitgalį „Ramybės“ galerijoje atidarytos trys išskirtinės parodos. Meno gurmanams suteikta išskirtinė galimybė išvysti šiuolaikinių prancūzų ekspresionistų tapybos ir skulptūros ekspoziciją, naujausią papuošalų kolekciją pristato juvelyras Vidas Gaižauskas, fotografijų parodą eksponuoja režisierius Gintaras Kudaba.


Šeštadienį „Ramybės“ galerijoje buvo atidaryta paroda, kurios laukta net tris metus: pirmąkart Palangoje garsiojo Lietuvos grafiko Stasio Krasausko (1929–1977)piešinių ir grafikos darbų ekspoziciją pristatė dailininko dukra Aistė Krasauskaitė. Tuo pačiu, laikantis galerijos tradicijų šalia plačiai žinomų menininkų pristatyti naujus vardus...


Šių metų sezoną „Ramybės“ galerija užbaigia išties neeiline paroda: pirmąkart į Palangą atkeliaus garsiojo Lietuvos grafiko Stasio Krasausko piešiniai ir grafikos darbai. Tuo pačiu metu rugsėjo 8-ąją 18 valandą bus atidaryta dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“, o nuo rugsėjo 13 d. „Ramybės“ galerijoje bus...


Baisesnių išgyvenimų vargu ar galima patirti, kokių išgyveno mažeikiškių Rūtos ir Aurio Vaišvilų šeima, po visų negandų ramybės užuovėją dabar atrandanti Palangoje. Šių metų vasarį su devynių mėnesių dukryte Saule ir vos dvejus metus perkopusiu sūnumi Jūru išvažiavusi šeimos automobiliu iš namų Mažeikiuose, per galinio vaizdo...


Minint Paryžiuje gyvenančio lietuvių skulptorius Adomo Stanislovo Raudžio-Samogits 80-mečio sukaktį, balandžio 29 d. 17 val. „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) atidaroma paroda „Sugrįžimas į tėviškę“. Į atidarymą atvyks ir autorius. Paroda bus eksponuojama iki gegužės 20 d.


„Gamantos“ galerijoje – „7 atspindžiai“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 05 05 | Rubrika: Kultūra

Paskutiniąją balandžio savaitę Palangoje, viešbutyje „Gamanta“ susibūrę į tapybos simpoziumą kūrė septyni Lietuvos dailininkai, plenere sukurtuosius darbus pristatę antradienį, balandžio 29 dieną, „Gamantos“ galerijoje atidarytoje parodoje „7 atspindžiai“.


Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius