Menininkės Romos Tumosaitės kūriniuose atgimsta šventieji

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-07-19
Peržiūrėta
312
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Menininkės Romos Tumosaitės kūriniuose atgimsta šventieji

Praėjusį penktadienį palangiškė menininkė Roma Tumosaitė pristatė savo kūrybą kurorto bendruomenei. Kaip pati paminėjo, patį tinkamiausią laiką pasidalinti savo kūryba sunku rasti, tad ji pasirinko vidurvasarį. Už lango pliaupus lietui, užsukus į galeriją „Namelis“ pasitiko ne tik šilumą spinduliuojantys darbai, kuriuose įamžinti daugelis šventųjų, bet ir pati besišypsanti autorė.

 

Galerijoje – trečioji paroda

„Juk išties vasarą patys palangiškiai – itin užsiėmę, visi turi darbų, o poilsiautojai, žinoma, atostogauja, gali ir užsukti, tačiau jiems dažniausiai kitokios pramogos rūpi“, - tendencijas apibūdino menininkė. Kaip patikino miestelėnė, pasiūlius galerijos savininkei Janinai Šateikienei, ji mielai sutiko. Juo labiau, jog galerija – dar nauja, neseniai duris atvėręs kultūros židinys, kurį norisi papuošti ir savo kūriniais, kurie bus eksponuojami iki pat liepos mėnesio paskutinės dienos.

Kaip pastebėjo R.Tumosaitė, galerijoje jos paroda – trečioji, tačiau tikriausiai nepaskutinė. Menininkė jau yra surengusi ne vieną savo darbų parodą įvairiuose kampeliuose, ji žinoma daugelio metų darbo dėka.

Ponia Roma prisiminė, kaip buvo rengiama jos pirmoji paroda, tuomet pagalbos ranką ištiesus poniai Silvijai Kondratienei, globojusiai meno galeriją, ir dabar buvo, bičiule tapusi, ponia Silvija itin laukiama atidarytoje parodoje, pavadintoje simboliniu pavadinimu „Aukso legenda“.

 

„Titaniškas“ darbas

Palangiškė R.Tumosaitė savo paveikslus kuria mišria technika: tapyba ant šilko akriliniais dažais ir siuvinėjimo. Be šilko ji naudoja ir liną, medvilnę, poliesterio siūlus. Tai itin reta technika, kurią pavyko „prisijaukinti“ kurorto menininkei. Įdomiausia, jog palangiškė – vienintelė Lietuvoje naudojanti šią techniką, tad nieko nuostabaus, jog dėmesio šie darbai susilaukia. Kaip pabrėžė ir galerijos savininkė ponia Janina, tai – tiesiog „titaniškas“ darbas, reikalaujantis didžiulio kruopštumo, visapusiško atsidavimo.

„Kuriu gavusi ir užsakymų, ir žinoma, kuomet pačiai gimsta noras“, - atskleidė menininkė, patikinusi, jog sulaukti aplankančios mūzos jai dažnai nereikia. Vien dėl to, jog, kaip patikino pašnekovė, gavus užsakymą nesinori nuvilti žmonių, kuriems buvo pažadėta. Bet visuomet palangiškės darbai dvelkia didžiule šiluma. Neaišku, dėl to, jog juose šventieji, ar dėl to, kad jaučiama atiduota menininkės širdies dalis.

Kurorto menininkė savo darbuose pasitelkia sakralinę temą, kuriuose savo šviesą skleidžia daugelis žymiausių šventųjų. O tai, jog skleidžia, buvo galima išties justi, mat unikalia technika sukurti paveikslai kuria tam tikrą aurą, šventųjų išsiuvinėtos aureolės atsispindi auksu.

Nors daugelis jos darbų – būtent sakraliniai, tačiau menininkė pripažino, jog jos kūrinių sąraše esama įvairiausių, ir gamtos, ir gėlių, kokių tik kas pageidauja. Ji nėra užsibrėžusi tapyti tik vienokius kūrinius. Populiarumo susilaukia įvairūs kūriniai. Žmonės mielai jais puošiasi namus ir dovanoja artimiesiems.

 

Nesiuvinėja veidų

Sakraline tema sukurtuose darbuose išryškėja Aušros vartų Marija, Kristaus veidas, Dievo Motina, Kristaus didybė, Nukryžiuotasis (trys darbai), Švenčiausioji Mergelė Marija, parodoje pristatė ir Kretingos įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių. „Aš visuomet stengiuosi įamžinti tokius ryškius žmones, kurie palikę gilų įspaudą“, - apie savo pasirinkimą atviravo menininkė. Tarp jos kūrinių įamžinta ir Barbora Radvilaitė.

Išskirtinis autorės darbų bruožas – ji nesiuvinėja veidų. Kaip papasakojo pati darbų autorė, šiek tiek kitokios technikos imdavosi Rusijoje. Tokie darbai buvo paplitę dar praėjusiais amžiais. Pasiturinčios moterys stengėsi įkurti dirbtuves, kur buvo siuvamos ir siuvinėjamos cerkvei skirtos ikonos, vėliavos. Pasakojama, jog rankdarbiai parodydavo ne tik kūrėjų meninius sugebėjimus – jie tapdavo ir cerkvių nuosavybe. Dabar ši tradicija baigia išnykti ir yra išlikusi tik kai kuriuose moterų vienuolynuose.

 

Tęsia tradicijas

Kaip nepabijojo imtis šios naujovės palangiškė, jau per daugelį metų puikiai ištobulinusi techniką. Paaiškėjo, jog toli priežasčių ieškoti nereikia. „Juk visais amžiais visuomet moterys siuvinėdavo, puošdavo save ir aplinką, lietuvės ištobulino audimo amatą, taigi negalima pamiršti mūsų amatų“, - atskleidė pašnekovė.

Pirmasis ponios Romos darbas buvo Aušros vartų įamžinimas, palikęs gilų įspaudą jos atmintyje. Išvydusi juos, įkvėpta netrukus ėmėsi darbo.

„Niekuomet negalvojau, kodėl aš tai darau, tiesiog dariau ir viskas. Dabar net neįsivaizduoju, jog galėčiau gyventi be kūrybos. Jei iš manęs atimtų tapymo priemones, tikriausiai tuomet pasitelkčiau į pagalbą grindinį, bet be kūrybos tikrai negalėčiau gyventi“, - neslėpdama pripažino dailininkė.

 

Kūryba – visas gyvenimas

Paklausta apie savo laisvalaikį, menininkė net nedvejodama pripažino, jog kūryba – jos laisvalaikis, pomėgis, darbas, vienu žodžiu, viskas, ko reikia žmogui, kad galėtų gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Menininkė atskleidė, jog jai pavyksta išgyventi iš savo kūrinių. Žmonės pamėgo jos darbus, gal tai lemia išskirtinė technika, o gal ir tematika, tačiau viena aišku, jos darbai yra mylimi. „Juo labiau, jog mano kūriniai nėra brangūs“, - kukliai pripažino menininkė.

Kuo gi užsiima moteris, kuomet netapo? Ponia Roma atskleidė, jog tuo išskirtiniu laiku ji semiasi energijos pati lankydama šventas vietas.

„Palangoje vasaros metu tikrai nepailsiu, o jums patinka vasaros metu kurortas?“ - klausiamai pažvelgė palangiškė. Didžiulis šurmulys išties dažnai paskatina palangiškius ieškoti poilsio kitur. Tad tie, kurie neužsiima darbais, ima ir iškeliauja. Viena iš tokių – ponia Roma. Kaip papasakojo moteris, ji dažnai keliaujanti po Lietuvos miestus. Dažna viešnia esanti Vilniuje. Lankanti įvairias bažnyčias, ten besigrožinti paveikslais, visais meno kūriniais.

„Skaitau ir daug literatūros, domiuosi visapusiškai“, - pripažino palangiškė, atradusi savo gyvenimo tikslą.

Regis, nieko geriau ir negali būti, nei gyventi mėgaujantis savo veikla. Kurorto menininkei pasisekė. Ji atspindi savo vidų kūriniuose. Neveltui pabijojusi, jog jos darbai neatrodytų pernelyg tamsūs, nes anaiptol taip nėra. Išties, kūriniuose daug regima šviesos, spalvų žaismo, skatinančio nenuleisti akių. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skyrus milijonus eurų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams testuoti dėl koronaviruso, Palangos smulkieji verslininkai kol kas neskuba pasinaudoti tokia galimybe. Kaip „Palangos tiltą“ pirmadienio popietę informavo Jūratė Mikutienė, Palangos poliklinikos (Palangos asmens sveikatos priežiūros centro – aut.) direktorė, praėjusį penktadienį...


Savivaldybė informuoja, kad lapkričio 20, 21 ir 23 dienomis (penktadienį, šeštadienį ir pirmadienį) vyks Vytauto gatvės atkarpos nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. iki Druskininkų g. asfaltavimo darbai. Vairuotojai prašomi minėtomis dienomis šioje Vytauto gatvės atkarpoje nestatyti savo automobilių. Dėkojame už supratingumą.


Kitąmet daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės. 


Žiemai atėjus, atrodo, paukščiai prityla, bet tik ne profesionaliems paukščių stebėtojams, kurie jų atranda bet kokiais metų laikais. O jų ir yra. Palangiškiai puikiai žino, kur būriuojasi gausiausi ančių būriai, kaip prisivilioti zylutes, o ornitologas Algimantas Petraitis papasakojo, kad ir žiemą galima išgirsti paukščių giesmių. Kalbėjomės apie...


Lopšelis-darželis „Nykštukas“ pasitiko„Nykštuko“ 44-ąjį gimtadienį tradiciškai– su vaikais, jų tėveliais ir pedagogais ruošė dovanas pagal skelbiamą temą.


Žemaitis iš Kiauleikių kaimo vieną dieną man visiškai galvą susuko. Kad suvokčiau, kur buvau buvus, teko nusipirkti butelį gero gruziniško vyno ir mintimis sugrįžti pas vieną keistuolį, kuris daro muziejinius daiktus ir kalbasi su ąžuolu.


Antradienio vakarą į Palangos miesto Savivaldybės Tarybos posėdžių salę rinkosi seniausios ir skaitlingiausios Palangoje miesto Senbuvių bendruomenės atstovai. Išklausyti jų išsakomų problemų ir keliamų klausimų atėjo kurorto mero pavaduotojas Saulius Simė ir Tarybos narys socialdemokratas Danas Paluckas. Pradėję pokalbį nuo didesnių problemų, senbuviai vėliau perėjo prie...


Praėjusį penktadienį palangiškė menininkė Roma Tumosaitė pristatė savo kūrybą kurorto bendruomenei. Kaip pati paminėjo, patį tinkamiausią laiką pasidalinti savo kūryba sunku rasti, tad ji pasirinko vidurvasarį. Už lango pliaupus lietui, užsukus į galeriją „Namelis“ pasitiko ne tik šilumą spinduliuojantys darbai, kuriuose įamžinti daugelis šventųjų, bet ir pati besišypsanti autorė.


N.Marčėnaitė palangiškiams pristatė savo knygą

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 18 | Rubrika: Miestas

Praėjusį pirmadienį Palangos „Ramybės menų ir maisto kiemelis“ suviliojo maisto gaminimą mėgstančius, o ir meno nevengiančius palangiškius ir vis dar poilsiaujančius vasarotojus, kurie atvyko į menininkės bei žinomos televizijos vedėjos Nomedos Marčėnaitės knygos pristatymą „Virtuvės užrašai“. Diena anksčiau buvo pristatyta N.Marčėnaitės bei jos vyro Mariaus Jonučio tapybos darbų bei...


Praėjusią savaitę, trečiadienį Palangos viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta dailininkės, poetės Daivos Molytės-Lukauskienės kūryba bei paroda „Pasivaikščiojimai...“. Atvykusiai menininkei draugiją palaikė Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas, o gyvąja muzika suteikė galimybę pasidžiaugti saksofonininkas Juozas Strupinskas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius