Mindaugas Skritulskas. Sostų varžytuvės – konstitucinė norma. O karai?

Palangos tiltas, 2021-11-23
Peržiūrėta
1528
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatinėje rinkimų apygardoje
Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatinėje rinkimų apygardoje

Mindaugas Skritulskas, Seimo TS–LKD frakcijos narys:

Premjero ir jį remiančio Seimo nesutarimai, kartais peraugantys į konfrontaciją su šalies prezidentu – jokia naujiena. Įtampų tarp šių valdžios institucijų buvo apstu be išimties tiek visų Seimo kadencijų, tiek prezidentų valdymo metu. Ką ten įtampų – buvo net apkalta prezidentui Rolandui Paksui, buvo ir pareikštas prezidento Valdo Adamkaus nepasitikėjimas premjeru Gediminu Vagnoriumi, kuris, po trumpo pasipriešinimo, baigėsi jo kritimu. Vadinasi, šių institucijų konfrontacija yra tam tikras dėsningumas, kurį lemia ne vien vadovų charakterių būdai ar simpatijos/antipatijos reiškimo ypatumai. 

Verta prisiminti, kad rengiant Lietuvos Konstituciją buvo labai daug principinių nesutarimų dėl valstybės valdymo formos. Dalis tuometinių Aukščiausios Tarybos deputatų Lietuvą matė kaip parlamentinę respubliką, kiti labiau linko prie prezidentinės valdymo formos (buvo net parengtas toks projektas), kurios esmė – tiesiogiai renkamas prezidentas kartu būtų ir Vyriausybės vadovas, kaip, pavyzdžiui, JAV.

Siekiant nelikti aklavietėje, buvo rastas kompromisinis variantas – Konstitucijoje įtvirtinant tiesiogiai renkamą prezidento instituciją, suteikiant jam dalį vykdomosios valdžios galių, daugiausia užsienio politikos srityse, skiriant aukščiausius pareigūnus teisėsaugos srityje, į teismų institucijas, bei, žinoma, sudarant Vyriausybę. Įstatymo leidybos procese prezidentui suteikta teisė ne tik inicijuoti įstatymus, bet ir vetuoti Seimo įstatymus, t.y. daryti įtaką teisėkūroje.

Konstitucija prezidentui numatė savotiško Seimo galių stabdytojo funkcijas, idant pastarasis netaptų vieninteliu politinio svorio centru, linkusiu piknaudžiauti savo galia. Kita vertus, stabdis – ne greičio pedalas. Prezidentas, nors formaliai yra vykdomoji institucija, realiai neįgyvendina vidaus politikos, jis gali, pasitelkdamas viešuosius ryšius, tik imituoti šią veiklą, tarkime, šaukti įvairias patariamąsias tarybas, viešai nurodyti užduotis ir pan. Jis gali Vyriausybei iškelti tikslus, pavyzdžiui, iki tam tikro laiko paskiepyti 70 procentų visuomenės, bet sykiu už tai likti neatsakingas.

Paradoksalu, bet čaižyti botagu Vyriausybę – nepralaimimas žaidimas. Prezidento priekaištai Vyriausybei dažnu atveju kels prezidento reitingą, nes bet kurią Vyriausybę palaiko tik apie ketvirtadalis visuomenės. Taigi, prezidentas, norėdamas būti labiau matomas ir reikšmingas, negali eiti iš paskos Vyriausybei, bet turi su ja nuolat varžytis, netgi konfrontuoti.

Susirūpinimas dėl problemų, permetant atsakomybę Vyriausybei, yra tik viena veiklos sričių, skirta labiau viešiesiems ryšiams, populiarumo ir aukšto reitingo palaikymui. Kas kita yra prezidento institucijos įtaka įstatymo leidybos procese, pasitelkiant veto su įstatymų pataisų pasiūlymais. Vengiant veto įveikimo pasekmių, neretai šie pasiūlymai priimami vardan kompromiso, tačiau nebūtinai atspindi realią Seimo valią.

Posakis – valdžios turi, kiek gali pasiimti – dažnu atveju vyksta nematomam lauke. Ambasadorių, teisėjų, vyriausiojo prokuroro, teisėjų, specialiųjų tarnybų vadovų kandidatūrų teikimas, derinimas, skyrimas – tai yra gana nelengvas, subtilus procesas, per kurį įtvirtinama prezidento faktinė galia.

Bet kurio Lietuvos piliečio asmeninis gyvenimas gali būti sekamas, jam nežinant, net devynių tarnybų. Lietuvoje dešimčių tūkstančių gyventojų telefoninių pokalbių pasiklausoma, sekamas jų paštas, kiti svarbūs duomenys. Tai didžiausias skaičius ES. Lyginant su Vokietija, atitinkamai vertinant gyventojų skaičių, šį rodiklį viršijame kone 10 kartų.

 

Tiek kartų daugiau turime potencialių nusikaltėlių? Žinoma, kad ne. Vyksta totalus politikų, teisėjų, advokatų, valstybės tarnautojų, lobistų, kitų įtakingų asmenų sekimas. Vėliau kompromituojanti informacija galimai panaudojama siekiant karjeros ar ją sužlugdant. Neatmestina, kad surinkta informacija naudojama ir galios pusiausvyros kovose, kurios yra užprogramuotos mūsų kompromisinėje Konstitucijoje.

Lietuvos valdymo forma yra gana specifinė. Europoje tradiciškai vyrauja daugiausia parlamentinės valdymo formos. Tokių parlamentų stabdžių funkcija atlieka žiniasklaida, visuomeninės organizacijos, jų lyderiai bei pati visuomenė, ypač per rinkimus. Pusiau prezidentinės valdymo formos be Lietuvos yra tik Portugalijoje, Rumunijoje, de facto Lenkijoje ir Prancūzijoje.

Tiesa, Prancūzijoje įdomu tai, kad, jei prezidentas yra tos pačios partijos, kaip Vyriausybės vadovas, atsakingas už užsienio politiką tampa prezidentas, o už vidaus – Vyriausybės vadovas. Jei jie yra skirtingų partijų – už užsienio politiką būna atsakingi kartu, derindami funkcijas. Lietuvos prezidento ypatybė yra kiek kitokia – jis nepriklauso jokiai partijai ir veikia kaip savarankiška figūra. Be to, Lietuva yra priskiriama premjeriniam – prezidentiniam tokios valdymo formos porūšiui, kas reiškia, kad ji yra artimesnė parlamentiniam valdymui, nes Vyriausybė yra labiau priklausoma nuo parlamento daugumos. Ką tai reiškia? Konstitucija leidžia atsirasti dviem politinės galios poliams – vienoje pusėje Seimo dauguma su Vyriausybe, kitoje prezidentas.

Natūralu, kad šiame kontekste neretai girdime abejones, ar prezidento institucija išvis reikalinga ir naudinga valstybės valdymui – bent tokia, kaip dabar, tiesiogiai renkama visuotiniu balsavimu, su gana ribotomis galiomis. Kalbama, kad reikėtų arba tas galias išplėsti, arba sumenkinti rinkimo būdą, kad šis atitiktų galias.

Šioji valdančioji koalicija norėjo net formalizuoti šias diskusijas galimos platesnės rinkimų reformos kontekste, tačiau tai baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. Viena iš pagrindinių priežasčių – dabartinio prezidento baimės, kad tai gali būti nukreipta tiesiogiai į jį. Bet kokiu atveju, šioms diskusijos, atrodo, nėra lemta atgimti, bent jau artimiausioje apžvelgiamoje ateityje.

Taigi, kalbant apie dabartinę politinę tikrovę, svarbiausias klausimas – kiek prezidento Gitano Nausėdos ir Vyriausybės konkurencija bus dalykinė ir nekenks valstybės interesams. O tai ir labiausiai priklauso nuo konkrečių asmenybių, pirmiausia prezidento charakterio savybių, jo politinės patirties.

Prezidento G. Nausėdos nenoras ieškoti kompromiso dėl Lietuvos atstovavimo, siekiant praktinės naudos Europos Vadovų Taryboje (EVT), gana atviras atskirų, prieštaringai vertinamų visuomenės grupių: šeimų maršo, antivakserių palaikymas bei sykiu priekaištai Vyriausybei dėl vakcinavimo žlugdymo – liudija tai, kad prezidentui visgi asmeninės galios įvirtinimas bei populiarumo reitingai be konkurencijos yra pirmoje vietoje. Galiausiai, kokios santarvės link veda koketavimas su publika, kuri siūlo karti Seimo narius, išvaikyti Seimą (vėliau net imasi veiksmų apmėtant akmenimis jį saugojančius pareigūnus), nepaklusti įstatymams?

Makiaveliškas principas: mano priešo priešas – mano draugas, tinka kovoje su politiniais priešais, bet vargu bau, ar sprendžiant opiausius ir gyvybiškai svarbiausius valstybės klausimus. Prezidento Gitano Nausėdos veiksmai sprendžiant migrantų krizę bei su ja susijusios strateginės užsienio politikos pozicijos keitimas nederinant su Vyriausybe, nėra koks nors nenuoseklus veiksmas, kuriuo reikėtų stebėtis. Vėlgi – politinės galios, lyderystės demonstravimas sprendžiant užsienio reikalus (kaip ir dėl EVT) bei noras įtikti tai visuomenės grupei, kuri it jauką yra prarijusi Rusijos primestą naratyvą: su kaimynais, kad ir kokie jie yra, reikia draugauti, rodos, ima viršų.

Galios įtvirtinimas, populiarumo vaikymasis tarp tam tikros visuomenės dalies yra svarbesnis už strateginius valstybės tikslus paminant ilgalaikius šalies ir jos kaimynės Lenkijos interesus? Vyksta nepaskelbtas karas. Hibridinis karas. Ar vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas reguliariai šaukia Valstybės gynybos tarybą? Kitus koordinacinius pasitarimus šiuo klausimu? Ne. Lyg (ne) siunčia sms žinutę URM ministrui bei viešai per televiziją siūlo jam, reikalui esant, paskambinti.

Būtent šioji groteskiška istorija, visą Lietuvos valstybę stumianti į pajuokos objekto poziciją ir savos visuomenės, ir tarptautinių partnerių akyse, aiškiausiai signalizuoja, kokias apgailėtinas ir kenksmingas formas gali įgauti šioji, Konstitucijoje užprogramuota konkurencija.

Tau tarpu Lenkija galėtų būti pavyzdys, kuomet sunkumų akistatoje užkasami bet kokie nesutarimų kirviai, net ideologiškai skirtingų partijų, ir veikiama išvien vardan valstybės interesų. Vadinasi, lemia ne vien konstitucija, bet ir politiko asmeninės savybės, suvokimas bei atsakomybė dėl savo valstybės.

Bet ką daryti, kai pastarųjų savybių pritrūksta?

 

 

Jūsų komentaras:

Belevičius 2021-11-25 19:45 (IP: 162.158.90.226)
Oho koks pataikavimas, lyžt, lyžt, galvojau, kad protingas vyras, bet pyst ir atsiskleidė..... iš rašto išėjo iš krašto visu proto "gražumu".

To Mindaugas 2021-11-25 15:20 (IP: 197.234.242.186)
Na pagal partini priklausomybė kitos nuomones ir nesitikėjom. Bet kaip žmogus galėtum ir nelįsti Ingridai ir Gabriui tarp sėdmenų. Ateis laikas ir bus gėda, o žmonės tai atminti turi. Ypač tokiam mažam miestelyje kaip Palanga, nebent jau neplanuoji grįžti...

Adelina 2021-11-23 23:38 (IP: 162.158.183.201)
Visažinis, o pats ar esi tyras, skaidrus ? O ir pats dėl piaro čia rašinėji ir Prezidentą dergi ? Į s.....lendi Gabriui ?????

Taip pat skaitykite

Premjero ir jį remiančio Seimo nesutarimai, kartais peraugantys į konfrontaciją su šalies prezidentu – jokia naujiena. Įtampų tarp šių valdžios institucijų buvo apstu be išimties tiek visų Seimo kadencijų, tiek prezidentų valdymo metu. Ką ten įtampų – buvo net apkalta prezidentui Rolandui Paksui, buvo ir pareikštas prezidento Valdo Adamkaus nepasitikėjimas premjeru Gediminu Vagnoriumi, kuris...


Vasarą visi tik ir laukia, kada saulutė daugiau palepins. Juk taip norisi išlėkti prie vandens telkinių. Atostogos be tokių pramogų retam kuriam įsivaizduojamos. Planuojant atostogas ne vienas žvilgteli į orų prognozes, kurios įprastai pasufleruoja, kokia veikla bus galima daugiausiai užsiimti – atvirame lauke ar uždaroje patalpoje. Apie tai, kokie orai nusimato liepą...


Tinklinio aikštelėje „skraidė“ gimnazistai

Dalia Rakauskienė, mokytoja, 2017 05 12 | Rubrika: Sportas

Pavasaris pabudino Palangos senosios gimnazijos sportininkus. Baigėsi net tris mėnesius vykusios gimnazistų varžytuvės. Dešimt komandų, 65 žaidėjai, 45 rungtynes neformalaus ugdymo valandomis žaidė Palangoje vieną iš populiariausių žaidimų – tinklinį. Šias rungtynes organizavo „Sportas netrukdo mokslui – mokslas netrukdo sportui“ grupės nariai...


Nors seniūnaičių pareigos – simbolinės, įgaliojimai – nedideli, o joms vykdyti nenumatytas joks biudžetas, seniūnaičio rinkimai Kunigiškėse priminė rinkimus į Seimą – tiek jie sulaukė visų dėmesio ir rinkėjų aktyvumo. Jo, matyt, būtų gerokai mažiau, jeigu ne Aleksandro Jokūbausko, advokato ir buvusio miesto savivaldybės Tarybos nario, kandidatūra juose. Kodėl žinomas...


Praėjusį penktadienį palangiškių ir poilsiautojų nosis kuteno iš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyriaus teritorijos sklindantys neįprasti dūmų ir kepamo maisto kvapai, o dėmesį traukė šurmuliuojantys, vienodais rūbais apsirengę žmonės. Čia vyko pirmosios šioje įstaigoje kepimo ant grotelių varžytuvės, kurių metu buvo galima ne tik...


  ... nes savas savą iš dūšios „dulkina“, o mes dažnas už tai padėkodamas savo engėjui vis tvirtėjam. Ypač nervais. Savo tautiečio-kaimyno, net brolių niekinimas ir dvasinis „murkdymas“, išnaudojimas, vertimas tarnu egoistinio „Ponystės viruso“ ugdymui du pastaruosius dešimtmečius tapo lietuvių elgsenos norma, net...


Palangos miesto reprezentacinės komandos „Naglis“ sezonas dar neprasidėjo, bet krepšinio klubo siela Regimantas Juška dažnai keliasi ketvirtą valandą ryto. „Išprotėti galima! Prezidentė darbą pradeda nuo septynių, o jūs...“, - nuoširdžiai nustembu. „O man tai – beveik norma! Atsikeliu, išmaukiu puodelį kavos ir sėdu prie...


PALANGOS STINTA 2010

Vasario 13 d., 2010 02 03 | Rubrika: Kultūra

Palanga vasario 13 dieną septintą kartą organizuoja tradicinę šventę “Palangos Stinta 2010”. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. Žvejiška šventė „Palangos Stinta 2010“ prasidės ketvirtą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir...


Palanga vasario 13 dieną septintą kartą organizuoja tradicinę šventę “Palangos Stinta 2010”. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. Žvejiška šventė „Palangos Stinta 2010“ prasidės ketvirtą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir...


Sėkmingas palangiškės startas Korėjoje

Romualdas RIMA, 2009 01 07 | Rubrika: Miestas

Senosios gimnazijos dešimtokė Emilija Rukšėnaitė vis dar gyvena įspūdžių, kuriuos parsivežė iš Pietų Korėjos, nuotaikomis. Praėjusių metų gruodžio pradžioje mergina dalyvavo  Pietų Korėjoje  Changwon mieste vykusioje 5 – ojoje tarptautinėje jaunimo mokslo olimpiadoje. Palangiškė buvo viena iš šešių šalies moksleivių, atstovavusių Lietuvą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius