Nieko nėra kantresnio ir keblesnio už slavizuotą tarybinį lietuvį...

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014-09-25
Peržiūrėta
176
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nieko nėra kantresnio ir keblesnio už slavizuotą tarybinį lietuvį...

 ... nes savas savą iš dūšios „dulkina“, o mes dažnas už tai padėkodamas savo engėjui vis tvirtėjam. Ypač nervais. Savo tautiečio-kaimyno, net brolių niekinimas ir dvasinis „murkdymas“, išnaudojimas, vertimas tarnu egoistinio „Ponystės viruso“ ugdymui du pastaruosius dešimtmečius tapo lietuvių elgsenos norma, net „vizitine kortele“. Lietuvis yra Sacharinas, kuris vienaip galvoja, kitaip kalba, o trečiaip padaro. Nuomonių tiek, kiek pašnekovų, o pagrindinė pataikūniška, plastelininė nuomonė yra tokia, kokią ir nori girdėti pašnekovas, žinoma, šimtu procentų tikintis naudos iš to ryšio ateityje ... TIK sau. Kaip toj dainoj –

                        Viena juoda,

                        kita – žalia

                        ir neaišku,

                        kas, kur želia.

Tada, kai viskas buvo aišku... Laikotarpis, nešęs lyg ir išorišką ramybę, kurį kolūkinės santvarkos lietuviai įvardina „Prie Brežnevo“: „Prie Brežnevo jau pradėjom prasigyventi“.

Bet sykiu susigyvenom ir su pirmąją tiesa – „Nekombinuosi – negyvensi“. Po to su antrąja tiesa: „Yra įstatymas, bet yra ir „apstatymas“.

Dar vėliau gimė ir trečios tiesos atradimas: „Iš valdžios „pasiimti“ galima, Maskva vėl duos, juk mes irgi Maskvai-Leningradui konvejeriu tiekiame daržoves, iš jūros Armijai – žuvį, tie patys kareivukai rudenį nusikasa bulvių“. O ilgainiui tapo aišku, kad ir darbo metu galima ramiausiai daryti viską, kas negalima, tik... „reikia laikyti liežuvį už dantų“: Oi, landūs, kombinuoti ir linksmi kai kurie savanaudžiai lietuviai – smalsūs driežai nevyriškais falais... Buvo pirtys, mergos, šnapsas. Ramūs Brežnevo laikai, siūbavo tarytum svirtis.

Pamenu „Raudonosios pelkės“ laikraščio redaktoriaus šniurkščiojimus nosimi gamybiniame pasitarime: „Vyrai, vakar vėl baliavojot, prisipažinkit geruoju – kuriame kolūkyje? „Matot, redaktoriau, – iš lėto, lūpas laižydamas, pradėjo Kražių zonos korespondentas Antanas, – mūsų darbas – bendravimas su liaudies masėmis, o be butelio kalba nesimezga“. Ne tik šventėme ūkiuose, bet dar ir „lauktuvių“ namiškiams vadovai įdėdavo, tardami „Juk ne savo..“ Benzinas buvo pigus, vynas už vandenį pigesnis, komunaliniai mokesčiai už butus irgi galvose „kryžiažodžių“ nesukėlė, kombinuotesni, saiką gerklėse turintys žemaitukai, žiūrėk, kolūkinėse gyvenvietėse ir savus namukus į saulę prie Kražantės iškėlė, mašinikes įsitaisė, po keletą paršų, karvių... Senas žydelis, parimęs ant lietuviškos tvoros, pasakytų: „Lietuvis sunkiai mokosi rašyt, skaityt, o skaičiavime nori aplenkt ir mus – viską duok dykai arba už kapeikas“. Tauragės mėsos kombinate – pats važinėjau – visada buvo „skylių“ labai pigiai mėsai parsivežti. O šalia Kelmės buvo „Mažūnų vilna“, auginusi naujus mūriukus... Gyvenk ir žvenk! Tik viešai girk santvarką. Buvome Sistemos įkaitai (tarsi dabar – ne).

Bet motinos ir Tėvynės, kaip ir laiko, kada gimti – nepasirinksi. Ir juokinga būtų vienas kitą užgaulioti, apspjaudinėti, antipatriotizmu kaltinti, kai gimę 1930–1940–1990 metuose mes visi – „Vieno medžio birbynės“. „Vsio zakonno“ – pasakytų Mykolas Algirdui, o abu jie – mums visiems.

Visi sykiu melavom valdžios peršamai ideologijai, rusus papirkinėjom skilandžiais ir konjakais jų Maskvoje, o meluodami – pataikavom trilinki, nes rusiškai mokėjom dažnas geriau negu rodnoj jazyk... Tokia „Egzistencinė adaptacija“, tai iš kur bus ta tauta? Ko dabar tarp savęs pjaunamės? Palangiškė dar žydinti daktarė ponia Nijolė centre rugsėjį paaiškino: „Mano ausų būgnelis jau įprato prie kuklaus vieno žodelio – „milijonas“. Bet jau vieno lietuviams irgi mažai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pagal sutartį su Savivaldybe, jau gegužės 15-ąją Palangos paplūdimiuose pradės dirbti paplūdinio gelbėtojai. „Tam ruošiamės tarsi nieko nebūtų įvykę. Komandą turime. Laukiame nurodymų iš Palangos miesto Savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centro,“ – „Palangos tiltui“ antradienį sakė Jonas Pirožnikas, Palangos paplūdimio gelbėtojų vadas, kuriam...


Daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinės nėra periodiškai valomos šlapiuoju būdu, turėtų sunerimti. Atlikę mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus specialistai nešvariose Klaipėdos daugiabučių namų laiptinėse aptiko žmogaus sveikatai itin pavojingų užkratų – parazitų ir bakterijų. Neabejojama, kad situacija yra panaši ir kitų miestų daugiabučių...


Kai nebeliko nieko: „vilko vaiko“ likimas

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 08 24 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje iki kitos savaitės dar eksponuojama visą vasarą veikusi kilnojama paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Joje atskleidžiama, ką teko ištverti suniokotoje po Antrojo pasaulinio karo Rytų Prūsijoje likusiems dešimtims tūkstančių beglobių vaikų, kokie likimai jų laukė....


Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams, atsakingesni jau dėlioja, kur praleis jas: rezervuojasi viešbučius ar iš anksto domisi, kur galėtų Palangoje sutikti Naujuosius metus, kokie kurorte vyks renginiai. Palangos turizmo informacijos centro (TIC) telefonai kaista nuo teiraujančiųjų apie renginius naujojoje Koncertų salėje, bet tiek...


Laikas suprasti: nemokamo nieko nebūna  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 10 29 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Praėjusį sekmadienį įvykęs parodomasis kretingiškių žygis pėsčiomis į Palangą patvirtino, kad vasarą prie jūros išsiruošę Kretingos rajono gyventojai į Neringos kurortą nevažiuoja.


Palangiškė Bronislava Gabrėnienė neseniai šventė gražų jubiliejų: aktyvi visuomenininkė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės kovų sąjungos, Sausio 13-osios brolijos narė sulaukė 90-mečio. Nors gyvenime teko patirti ne vieną sunkų išbandymą, pajusti gyvenimo tremtyje skonį, Lietuvos laisvės kovų dalyvė tikino, jog, pasukus laiką...


Pasibaigus vasarai palangiškiai bei miesto svečiai tradiciškai kviečiami užbaigti vasaros sezoną, pasidžiaugti nuveiktais darbais, smagiai praleisti laiką. Rugsėjo 25-26 dienomis Palangos J. Basanavičiaus gatvė bus sklidina šurmulio, geros nuotaikos ir šventiškos atmosferos – vyks jau tradicija tapęs renginys „Palangos stalas 2015”....


  ... nes savas savą iš dūšios „dulkina“, o mes dažnas už tai padėkodamas savo engėjui vis tvirtėjam. Ypač nervais. Savo tautiečio-kaimyno, net brolių niekinimas ir dvasinis „murkdymas“, išnaudojimas, vertimas tarnu egoistinio „Ponystės viruso“ ugdymui du pastaruosius dešimtmečius tapo lietuvių elgsenos norma, net...


1991-1992 metais, redaguojant laikraštį „Palanga“, redakcijos duris Dzūkų, po to Ganyklų gatvėse dažnai praverdavo neeilinės asmenybės. Tarp jų ir šiandien šiltai prisimenu labai spalvingos biografijos intelektualą, gydytoją, populiarių romanų autorių Vytautą Sirijos Girą.


Olandijos ambasadorius Lietuvoje Joepas Wijnandsas, residuojantris mūsų šalyje šiek tiek daug kaip metus, jau spėjo Vilniuje pavažiuoti vietine šiukšliaveže, dalyvauti gėjų eitynėse, stebėti televizoriaus ekrane su mūsų premjeru futbolo čempionatą, su šeima apsilankyti Palangoje vasarą. Šią savaitę, trečiadienį, olandas apsilankė pas Palangos merą Vytautą Stalmoką darbiniu vizitu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius