Riebus katinas paaiškino, kodėl močiutėms Palangoje užsakė pigesnius patiekalus nei sau

Gal man vienam atrodo, kad posakis „močiučių Palanga“ paskutiniu metu nieko bendro su močiutėmis neturi? Ir tuoj bandysiu paaiškinti, kodėl taip pradėjau galvoti.

Visi mylime močiutes, ne išimtis ir aš, gal dėl to padariusios kokią „kliurką“ močiutės susilaukia mažiau kritikos nei kiti. 

Na kas gali ką blogo pasakyti moterėlei, kurios rankutės ir veidukas išvagotas šimtų raukšlelių, o tas ramus jos balselis, kurio besiklausydamas gali net prisnūsti, verčia suklusti ir neprieštarauti.

Tad, manau, visi puikiai supratote, kad šioje apžvalgoje kalbėsime būtent apie močiutes. 

Ir nors paminėjau kelias priežastis, kodėl negalima kritikuoti močiučių, aš šioje apžvalgoje tai sau leisiu padaryti, nes tam yra kelios svarios priežastys.

Gal gana tų įžangų, pradedame.

Giminėje turime pora močiučių, kurios jau „n“ metų mums pasakoja apie savo svajonę kada nors vasarą nuvykti į Palangą.

Tiksliai nepasakysiu, bet jau kokie 5 metai, kaip aš, atėjus vasarai, siūlausi tą jų svajonę įgyvendinti savo lėšomis. 

Ir lygiai tiek pat metų jos suranda begalę priežasčių nuo šio mano siūlymo atsisakyti.

Bet kaip sakoma liaudyje – lašas po lašo ir akmenį pratašo. 

Tad vieną dieną kalbėdamas su viena iš močiučių telefonu sužinau, kad jos abi pasiruošusios kelionei į Palangą.

Ilgai nelaukę – nes atidedant jos gali ir persigalvoti – vieną savaitgalį susisodinę močiutes į automobilį išlėkėme į Palangą. 

Buvo toks senas serialas „Ilga kelionė per kopas“ – senosios kartos atstovai atsiminsite – kai tą serialą transliavo per televiziją aš tada buvau dar pyplys, bet ir tai pamenu.

Kažkodėl būtent tą serialą prisiminiau eidamas kartu su močiutėmis Basanavičiaus gatve link Palangos tilto, nes ilga buvo ta mūsų „kelionė“ Basanavičiaus gatve, nors trumpam atsikvėpti buvome sustoję tik kartą.

Štai jums dvi Baltijos jūros pakrantės atkarpos, kurias užfiksavau nuo Palangos tilto skirtingose jo pusėse. 

Spėkite apie kurią jūros kranto dalį vėliau kelis kartus užsiminė močiutės?

Teisingai – kaip ir visi, matė tik jūros atkarpas, kuriose vanduo žydi. 

Nepavykus močiučių įkalbėti bent pabraidyti jūroje, nepasisekė joms įsiūlyti ir pasisukti Palangos ratu.

O sprendžiant iš to, kad ratas sukasi pustuštis, drąsesni žmonės į Palangą kol kas dar neatvyko. 

Pabandęs jas dar pakviesti pasivaikščioti Palangos Botanikos parke ir sulaukęs neigiamo atsakymo, paprašiau jų pačių pasiūlyti, ką norėtų toliau veikti, nes mano fantaziją jau buvo išsekusi.

Pasirodo jos jau pavargo ir vienintelis noras buvo prisėsti kokioje kavinė pailsėti, ir, jei bus nebrangu, pavalgyti.

Ir svarbiausia, kad kavinėje nebūtų triukšmo. 

O kur rasti tokią kavinę, kurioje nesigirdėtų šurmuliuojančio Basanavičiaus gatvės aido. 

Kol kas vienintelė tokia man žinoma vieta Basanavičiaus gatvėje – šeimos restoranėlis „Kišenė“.

Lyg ir Basanavičiaus gatvėje, bet kadangi „Kišenės“ terasa yra vidiniame kiemelyje, ji – ne visų pastebima.

Užėjus į nuo gatvės pasislėpusią terasą pasijunti lyg laiko mašina perkeltas kažkur toli nuo Palangos šurmulio. 

Vaikams terasoje sukurtas nemažas žaidimo kampelis močiutes kiek išgąsdino, bet pamačiusios, kad jame nėra šėlstančių vaikų, kiek nurimo.

Sunkiausia močiutes buvo įkalbėti kažką išsirinkti valgyti, nes senoji karta, matydama patiekalų kainas meniu, pirmiausia jas verčia į litus, tada – į produktus, kuriuos už tą sumą būtų galima nupirkti parduotuvėje.

Jei jos būtų nežinojusios, kad už viską mokėsime mes, o ne jos, manau, jos taip ir būtų likusios nieko nevalgiusios, nes kas jau kas, bet seni žmonės moka greitai sukurti šimtą priežasčių tam, kad pateisintų vieną ar kitą savo apsisprendimą.

Nors močiutės iš gėrimų meniu buvo išsirinkusios vietoje gaminamo limonado ir stalo vandens, bet užkandžių, kuriuos mes užsakėme prie alaus, paskanauti neatsisakė.

Tie, kas skaito mano apžvalgas, puikiai žino mano dažnai kartojamą frazę – pirmiausia mes pradedame valgyti akimis. 

Tad pamatęs padavėjo atneštus užkandžius, pasigedau juos gaminusiojo fantazijos, kurios užteko tik sparneliams dekoruoti.

Traškios vištienos juostelės tempūroje – 10,00 €

Krevetės tempūroje – (6 vnt) – 11,00 €

Suprasčiau, jei tai būtų gruzdintuvėje pakepti pusfabrikačiai, bet paragavęs tiek krevečių, tiek vištienos juostelių supratau, kad žmonės krevetes ir vištieną paniravo vietoje – prieš kepdami. Tad jei būtų kažkiek pažaista su patiekimu lėkštėje, aš šiems dviems užkandžiams jokių pretenzijų neturėčiau. 

Šie du užkandžiai tiko ne tik mums prie alaus, bet ir patiko močiutėms, geriančioms limonadą.

Barbekiu sparneliai 6 vnt – 6,00 € 

Aitriosios paprikytės, padėtos ant sparnelių, kiek suklaidino, nes pagalvojau, kad jos – lyg akcentas to, kad sparnelių glazūra bus aitroka, o iš tiesų buvo su nežymiu saldumu. 

Tad šiek tiek užkandę ir stebėdami, kaip grilistas rimtu veidu kepa svečių užsakymus, klausėmės močiučių pasakojimų, kaip tarybiniais laikais buvo sunku gauti kelialapius į Palangą.

Prieš pradėdamas aptarinėti pagrindinius patiekalus, noriu paprašyti manęs be reikalo nesmerkti, kad močiutėms užsakėme pigesnius patiekalus.

Tiesiog jos, turėdamos daug laisvo laiko, per daug prisiskaito straipsnių, kuriuose įvairiausio plauko specialistai aiškina apie grilintų patiekalų kenksmingumą sveikatai.

Suprantu: jei kasdien ir po kelis kartus per dieną valgytume kepsninėje keptus įvairius mėsos patiekalus, tai gal ir galėtume kaip tai pakenkti savo sveikatai, bet kartą per savaitę save palepinę panašiais patiekalais tikrai labiau sau nepakenksite, nei sėdėdami šalia ką tik parūkiusio žmogaus.

Kadangi mes, jaunimas, valgėme grilio patiekalus, tai norėčiau nuo jų ir pradėti pagrindinių patiekalų apžvalgą.

Sprandinės grill kepsnys (su bulvėmis ir daržovėmis) – 17,00 € 

Nors kartu su sprandinės kepsniu ir buvo patiektas papildomas padažas, bet kepsniui pakako ir morkytėmis „paturbinto“ čimičiuri padažo.

Man asmeniškai toks čimičiuri padažas su smulkiai pjaustytomis šviežiomis morkytėmis labai patiko.

BBQ šonkauliukai (su bulvėmis ir salotomis) – 18,00 € 

BBQ šonkauliuose patiko tai, kad juos gaminant nebuvo persistengta su glazūra, kurios buvo užtepta būtent tiek, kad joje šonkauliai neskendo – glazūra puikiai susigėrė į juos neleisdama išsausėti.

Vištienos šlaunelių mėsa grietinėlės padaže su saulėje džiovintais pomidorais – 12,00 € 

Na o šis patiekalas visos mūsų didelės kompanijos vardu buvo pripažintas tos dienos valgytų pagrindinių patiekalų lyderiu.

Puikus kainos ir kokybės santykis. Už 12 € gauni štai tokį įspūdingą vištienos šlaunelių mėsos patiekalą su saulėje džiovintais pomidorais grietinėlės padaže.

Vištienos didkepsnis (su bulvytėmis ir salotomis) – 15,00 €

Firminis „Kišenės“ karbonadas – 11,00 € 

O šiuos du patiekalus valgė mūsų senjorės.

Vos juos pamačiusios ir dar nepradėjusios valgyti, jos pirmiausia abu patiekalus sukritikavo, ir vėliau – kaip dievą myliu – tai kartojo su kiekvienu kąsniu.

Įdomiausia tai, kad abiejų patiekalų skonis joms labai patiko, bet jų pyktį ir abiejų „stereo bambėjimą“ sukėlė porcijų dydis, nes abi sugebėjo įveikti tik kiek daugiau nei pusę savo patiekalo.

Tad kartais net skanus patiekalas gali susilaukti kritikos.

Apie tai jos net pasiguodė padavėjui, kuris, supratęs, kad prie mūsų stalo iškilo kažkokia problema, pats priėjo pasiteirauti, kas nutiko. 

Bet pasakęs, kad tai, ko jos nesuvalgys, bus galima sudėti išsinešimui, jis sugebėjo močiučių „paniką“ užgesinti.

Reziumuoju. Po šio apsilankymo Palangoje supratau, kad norint palepinti močiutes šiame kurorte, geriausia jas pirmiau vesti pavalgyti, o tik vėliau bandyti parodyti Palangą. 

Nes pavalgiusios močiutės atsigavo ir net pasiūlė dar kartą nukulniuoti iki Palangos tilto.

Tad jei kada būsite Palangoje ir norėsite pabėgti nuo Palangos šurmulio, rekomenduoju šį šeimos restoranėlį „Kišenė“.

Jauku, yra kur vaikams pažaisti, skanus maistas ir kainos gan draugiškos jūsų kišenei, nepamirštant kad esate Palangos pagrindinėje arterijoje – Basanavičiaus gatvėje.

riebuskatinas.lt