Savivalda – ne tik valdyti, bet ir susivaldyti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-10-10
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Savivalda – ne tik valdyti, bet ir susivaldyti

Palanga šiais metais mini savivaldos aštuoniasdešimtmetį. Savivaldos dieną „Palangos tiltas“ kalbina miesto vadovus ir teiraujasi: kokias jie problemas mato Lietuvos ir Palangos savivaldoje? Ką būtų galima ir reikėtų keisti tai reglamentuojančiuose teisės aktuose? O gal – ir mums patiems keistis, nes į savivaldybių tarybų rinkimus rinkėjai žiūri gan vangiai?

Keturios temos
Spalio dešimtąją, kai Lietuvoje minima savivaldos diena, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ dalijosi savo mintimis apie savivaldą.
Priminusi, jog Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurios visos kartu ir sudaro mūsų valstybę, V. Baltraitienė pastebėjo, jog toli gražu ne visos savivaldybės gyvena vienodai. Ir nors daug kas pavydžiai žvilgčioja į Druskininkus ar Kėdainius, kalbėdami, jog ten prie valdžios vairo esančios tos pačios partijos, kaip ir Vyriausybėje, todėl neva šios savivaldybės gaunančios daugiau lėšų, šių dviejų savivaldybių paslaptis esanti ta, kad jų Tarybose dirba stabili dauguma, priimanti vieningus sprendimus – būtent todėl matomi rezultatai.
Kalbėdama apie vykdomąją valdžią – savivaldybių administracijas – bei atstovaujamąją valdžią – Tarybas, V. Baltraitienė palietė seniai rutuliojamą, bet niekaip neišrutuliojamą temą dėl valdininkų ar politikų asmeninės atsakomybės. Ir kalba nebūtinai einanti apie į kišenes galimai nubyrančius pinigus, o apie sprendimus, kurių įvykdymas finansuojamas iš savivaldybių biudžeto, o naudos jie neatneša. Kaltų tokiais atvejais nėra – nes atsakomybė juk kolektyvinė...
Paminėjo V. Baltraitienė ir dar vieną tai gaivinamą, tai numarinamą klausimą: tiesioginius mero rinkimus. Tuo atveju būtent meras prisiimtų atsakomybę dėl sprendimų. Tačiau vėl – kol nėra iki galo išdiskutuota, ar meras būtų atstovaujamoji valdžia, ar vykdomoji – kaip dabar savivaldybės administracijos direktorius, neaiškios ir jo kompetencijų ir galių ribos.
Ketvirtoji tema, kurią palietė V. Baltraitienė – pati savivaldos struktūra. Lietuvoje ji vadinamojo vieno – savivaldybių – lygio, antrasis gi lygis – seniūnijos – yra labai ir labai silpnas, jau nekalbant apie seniūnaitijas. Tad norint stiprinti savivaldą šiose srityse, neartų dirvonų – kaip pas apsileidusį ūkininką.

Reikia dirbti vieningai
Nuo 2003-ųjų į Palangos miesto savivaldybės Tarybą išrenkamas dabartinis miesto meras Šarūnas Vaitkus ne iš pasakojimų ar popierių žino, kas yra vykdomoji ir atstovaujamoji valdžia: 2005-2006  metais jam teko ragauti ir Savivaldybės administracijos direktoriaus duonos.
„Nuoširdžiai sveikinu visus palangiškius su savivaldos diena, juolab, kad šiais metais Palanga švenčia 80 metų savivaldos jubiliejų. Sveikinu visus, kurie buvo ir yra išrinkti į miesto Tarybą, sveikinu visus, kurie dirba Savivaldybės administracijoje”, – sakė Š. Vaitkus.
Pajuokavęs, kad jam yra tekę būti abiejose barikadų pusėse – priklausyti tiek vykdomajai, tiek atstovaujamajai valdžiai, meras pripažino, jog kartais atsitinka taip, kad administracijos darbuotojai nespėja visko padaryti. Kartais tokios klaidelės, kurias gal labiau derėtų pavadinti nesusipratimais, prasprūsta ir Tarybos posėdžių metu. Tačiau galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais nebėra konfliktų tarp administracijos ir politikų.
„Noriu padėkoti visiems administracijos darbuotojams – jie dirba nelengvą darbą. Juk miestas valdomas per administraciją, per tarnautojų rengiamus įsakymus, teisės aktus, kitus dokumentus. Ir galiu tik pasidžiaugti įvairių skyrių darbu: tiek Savivaldybės juristais, tiek Viešosios tvarkos, Ekonominės plėtros, Socialinės rūpybos, Verslo, Metrikacijos – vardinti reikėtų visus“, – kalbėjo meras.
Perėjus prie V. Baltraitienės minėtų Druskininkų ir Kėdainių bei to, kad labai svarbu yra stabilus Tarybos daugumos darbas, norint, kad mieste būtų matomi pokyčiai į gera, Palangos miesto vadovas pritarė, jog išties labai svarbu, kad Taryba būtų vieninga, ir vietoj to, kad ginčytųsi, dirbtų bendram miesto ir miestiečių labui. Tačiau daug kas priklauso ir nuo savivaldybių vadovų, kaip jie sugeba sutarti su šalies valdžioje esančiaisiais, kaip jie sugeba įtikinti lėšas skirstančiuosius, jog būtent tos savivaldybės projektai verti finansavimo.
„Ne paslaptis, kad po praėjusių rinkimų į Seimą buvo kiek papiktdžiugiaujama: neva Palangai lėšas skyrė konservatorių vyriausybė, o va dabar atėjo socialdemokratai, tai pinigų srautai išseks. Nieko panašaus: jeigu mūsų partija yra Palangos partija, jeigu mes sugebame savo projektus deramai pristatyti Vilniuje, tai ir finansavimas nenutrūksta. Pagrindinis sėkmės garantas – bendravimas ir mokėjimas įtikinti“, – įsitikinęs Š. Vaitkus.
Prakalbus apie asmeninės atsakomybės stoką, Palangos meras pabrėžė, jog dirbant savivaldybės administracijoje tokios atsakomybės tikrai pakanka: juk tenka pasirašyti ir finansinius, ir juridinę galią turinčius dokumentus, o jei kas bus ne taip – atsakomybė net begalinė.
„Gal kiek kitaip yra dėl vadinamųjų kolegialių sprendimų, kuriuos priima Tarybos nariai. Tačiau bent jau prieš rinkėjus atsakomybė yra, ypač dabar, kai galima pamatyti, koks politikas už kokį sprendimą balsavo arba nebalsavo. Manau, kad rinkimų metu palangiškiai kiekvieną politiką įvertins ir šiuo aspektu“, – pasidalijo mintimis meras.
O dėl tiesioginių merų rinkimų – Š. Vaitkus yra įsitikinęs, jog žmonės privalo turėti teisę, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, tiesiogiai išsirinkti miesto vadovą.
„Palanga – nedidelis miestas. Čia visi vieni kitus pažįsta. Ir manau, kad labai dažnai yra balsuojama ne už partiją, o už asmenybes, renkamasi, kokie žmonės patenka, kad ir į pirmąjį sąrašo dešimtuką. Tačiau gali būti taip, kad 7 vietas – daugumą – rinkimuose laimėjusi partija gali likti opozicijoje: sutars 11 Tarybos narių iš kitų partijų, susivienys į koaliciją, o meru išrinks vos vieną mandatą tegavusios partijos atstovą, nes jo balsas gali būti „auksinis“ – be jo nebūtų daugumos“, – galimu scenarijumi pasidalijo Š. Vaitkus.
Žinoma, tiesioginiuose rinkimuose rinktasis meras taip pat turėtų būti ne vien reprezentacinė figūra: jis turi turėti atitinkamus įgaliojimus bei prisiimti tam tikrą atsakomybę.
„Esame ne kartą tiesioginių merų rinkimų klausimu diskutavę Lietuvos savivaldybių asociacijoje, ir buvome padarę išvadą, jog priimtinausia būtų, jeigu išrinktasis meras turėtų teisę teikti administracijos direktorių. Nes jie privalo dirbti kaip susiklausęs, vieningas tandemas, tada ir miesto projektus lydės sėkmė. Priešingu atveju, jeigu jie dirbs atskirai, nieko gero nebus: tokių pavyzdžių Palangoje jau būta“, – sakė Š. Vaitkus.

Direktoriui – daugiausia atsakomybės
Pagal dabartinį savivaldos modelį, daugiau galių, kaip ir daugiau atsakomybės, savivaldybėse turi ne meras, kuris kartu ir atstovaujančiosios valdžios galva, bet vykdomajai valdžiai vadovaujantys savivaldybių administracijos direktoriai. Nuo parėjusios savivaldybių tarybų kadencijos pradžios 2011-ųjų pavasarį Palangos savivaldybės administracijai, kurioje esama 106 pareigybių, vadovauja Akvilė Kilijonienė.
Paklausta, ar sunku vykdytojams įgyvendinti Tarybos priimtus sprendimus, direktorė neslėpė, jog būna tokių sprendimų, kuriuos įgyvendinti išties sunkoka – tada tariamasi su atstovaujamąja valdžia.
„Tačiau sprendimai negimsta vien Tarybos posėdžių salėje, juos rengia administracijos darbuotojai, diskutuodami su politikais. Kadangi visi sprendimai aptariami ne vien Tarybos posėdžiuose, bet ir komitetuose, jie nuodugniai svarstomi bei tikslinami, nesusipratimų daug nekyla“, – sakė A. Kilijonienė.
Pasak direktorės, jeigu kalbėtume apie mero ir administracijos direktoriaus galias – pagrindinis miesto vadovas yra sprendimus priimančiai Tarybai vadovaujantis meras, tačiau ir administracija bei jos vadovas – taip pat labai svarbi grandis, nes nuo direktoriaus įsakymų bei jų vykdymo priklauso, kaip bus įgyvendinami politikų priimti sprendimai. Ir todėl atsakomybės administracijos vadovui tenka daug daugiau.
Pasiteiravus, ar pritariama V. Baltraitienės nuomonei dėl asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus stokos, nes viskas lyg ir suverčiama „kolektyvinei atsakomybei“, A. Kilijonienė sakė su šiais teiginiais nesutinkanti.
„Administracijoje kiekvieno darbuotojo atsakomybė yra aiškiai apibrėžta. Tarkim, kai rengiamas įsakymas, atsakomybė už jo turinį tenka rengėjui. Čia, skirtingai nei Seime ar Taryboje, kur išties galima taikyti kolektyvinės atsakomybės sampratą, yra aiškiai žinoma, koks tarnautojas padėjo parašą ant dokumento, iš dalies todėl yra daug tariamasi ir vyksta derinimai. Tačiau, žinoma, didžiausia atsakomybė tenka administracijos direktoriui“, – sakė A. Kilijonienė.
Savivaldybės administracijos direktorė sakė, jog kaip pilietė ir rinkėja tikrai pritaria tam, kad vyktų tiesioginiai mero rinkimai. Tačiau reikia labai rimtai peržiūrėti ir keisti įstatyminę bazę.
„Žmonės kartais išties nusivilia, kai balsuoja už asmenybes, o prie miesto vairo atsistoja ne tas žmogus, kurį jie norėtų matyti, o tas, kuris išrenkamas jau po rinkimų, dėliojantis valdžios piramidę. Tačiau jeigu žmonių išrinktas miesto meras bus lyg Anglijos karalienė, nieko gero iš tiesioginių rinkimų nebus“, – dalijosi nuomone A. Kilijonienė.

Naudokimės savivaldos dovana
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus nuo 1990-ųjų turi darbo patirties tiek atstovaujamojoje, tiek vykdomojoje valdžioje: penkerius metus jis buvo Tarybos pirmininku, po to teko dirbti administratoriumi (taip tada buvo vadinama dabartinė administracijos direktoriaus pareigybė), patarėju, o nuo 2007-ųjų jis – Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
„Visokių trinčių būdavo ir būna – dabar gal kiek mažiau – tarp vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios. Atsitinka taip, kad politikai priima sunkiai įgyvendinamus sprendimus, bet susitvarkome“, – sakė B. Martinkus.
Prakalbus apie tiesioginius mero rinkimus ir jų galimybę, direktorės pavaduotojas sakė pritariantis tokiai idėjai, tačiau, kaip ir A. Kilijonienė minėjo, visų pirma reikia peržiūrėti įstatyminę bazę bei poįstatyminius aktus.
„Turi būti aiškus valdžių atskyrimas bei atsakomybių pasidalijimas. Nes, pavyzdžiui, jeigu rinkėjai balsuos už merą demokratą, o Tarybos dauguma bus respublikonai, ir jeigu toliau administracijos direktoriaus įgaliojimai bus didesni nei mero, situacija bus kaip I. Krylovo pasakėčioje, kai vėžys, lydeka ir gulbė bandė vežimą tempti – kiekvienas į savo pusę, o rezultato – jokio. Turi būti labai aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant vietos jokioms interpretacijoms, reglamentuota: kas ką gali ir turi daryti ir kas už ką atsako“, – įsitikinęs B. Martinkus.   
Prakalbus apie atsakomybę – šįkart apie priimančiųjų sprendimus bei dedančiųjų parašus asmeninę atsakomybę – tarkim, kai kuriais atvejais yra aiškiai žinoma, kas padėjo parašus ant popierių ir kas leido iškilti statiniams, dėl kurių iki šiol, tarpininkaujant Vyriausybei, tebesiderama  teismuose, –  administracijos direktorės pavaduotojas sakė, jog ir šiuo atveju reiktų aiškiau reglamentuoti kompetencijų bei atsakomybės ribas.
„Taip pat noriu pasveikinti visus palangiškius ir ne tik juos su savivaldos diena. Nes juk jei gyventojai nerinks valdžios, nebus nei savivaldybių, nei savivaldos. Ir mums visiems noriu palinkėti valdyti: ne tik valdžios, rūpinimosi miestu prasme, bet ir valdyti save, atsiriboti nuo pykčių, nuo intrigų. Kad eidami balsuoti nesusigundytume pieštukais, tušinukais, ledais. Kad rinktume tokius politikus, kad nereikėtų nei jų, nei savo pasirinkimo keikti. Ir – ateiti į rinkimus, nes dažniausiai ir daugiausiai keikiasi tie, kurie paskui prisipažįsta: „o aš jau kelinti metai į rinkimus iš viso neinu“. Jeigu gavome tokią dovaną – savivaldą, tai ir naudokimės ja. Ir naudokimės atsakingai“, – akcentavo B. Martinkus.

Jūsų komentaras:

Hhhh 2013-10-12 16:39 (Hjjjj / IP: 47.16.247.115)
Tai yra tema, kur biurokratai ir tam tikro lygio politikai ( as juos vadinu -salyginiais politikais) galetu kalbeti diena naktii. Apie valdziu atskyrima, padalinijima, paskirstyma, alinanti darba, atsakomybes, apie prazilusius plaukus ir t.t. Istoriju simtai apie sunkia tarnyste saliai ir zmonems... Kas is to?? Tai trafaretu trafaretas. Paimikit bet kurio politiko ar biurokrato pasisakymus ir sulyginkit su kitais tokiais paciais, nustebsite, atrodytu, kad jie nusirasineja vienas nuo kito arba tiesiog yra klonuoti.. Iskyrus galbut martinku, kuris sunkiai yra klonuojamas, nes jo "minciu vingriai" butu sunkiai ikandami net nezemiskiems ateiviams.. Zodziu, aptakiomis temomis, garbus biurokratai, jus estate issimikline kalbeti, bet kaip butu jei reiktu pakalbeti apie aibes konkreciu problemu SPRENDIMUS??? O dar geriau apie rimtus, protingus veiksmus... Manau, kad tokiame kontekste, jus toli nebenuvaziuotumet.. Bent kol kas taip buvo..

manyciau 2013-10-11 10:54 (IP: 78.61.104.50)
svarbiausia, kad butu Martinkus...

aa neee? 2013-10-11 08:54 (m / IP: 212.122.93.162)
SAVIvaldos nebuvo ir nebus... nuo p. PUODZIAUS/puikus vadovas/ turimVYKDOMAJI komiteta, savivaldos prie p.PUODZIAUS daugiau buvo, bo dabartiniai GALVOT nesugeba, labai vidutino lygio PARTINIU NURODYMU vykdytojai, nebent p.BRADUNU /arch/ galima pasitiketi

Taip pat skaitykite

Galima abejoti vertinimo metodika, įtarti indekso rengėją, Vilniaus politikos analizės institutą (VPAI), šališkumu ir baksnoti į akivaizdžiai pagerėjusią Palangos infrastruktūrą bei teigiamus demografinius pokyčius, tačiau VPAI šią savaitę paskelbtame šių metų šalies savivaldybių gerovės indekse Palanga tarp 60 šalies savivaldybių užėme kuklią 19 vietą.


Gerbiami Palangos miesto savivaldybės darbuotojai, tarybos nariai, seniūne, seniūnaičiai, visuomeninių organizacijų lyderiai ir visi miesto gyventojai, nuoširdžiai sveikinu Jus su Vietos savivaldos diena. Tai svarbi bendruomenės šventė, kadangi tik nuo mūsų visų priklauso, kokią savivaldą sukursime ir koks bus mūsų kurortas ateityje. Visiems linkiu daug naujų...


Iki kitų savivaldos ir merų rinkimų beliko vos geras pusmetis, o viešojoje erdvėje – visiškas štilis. Nei kandidatai į merus reiškiasi, nei politinės partijos miesto gyvenimo klausimais pasisako, nei visuomeniniai rinkimų komitetai buriasi.


Populiarūs laikraščio „Palangos tiltas“ kavaryčiai-susitikimai šiais metais baigėsi šį antradienį, būriui palangiškių ir svečių atėjus į „Fotokava“ kavinę, mūsų kavaryčių partnerį. Siurbčiojant kavą ir vaišinantis meduoliais, kiekvienas pasidalino įsimintiniausiais šiais metais įvykiais – Lietuvai, Palangai, kiekvienam...


Švenčiant Lietuvos vietos savivaldos dieną, praėjusį penktadienį įvertintos ir apdovanotos didžiausią pažangą atskirose srityse padariusios savivaldybės bei apdovanoti žmonės, prisidėję, kad vietos savivalda taptų stipresnė, efektyvesnė ir artimesnė kiekvienam gyventojui. Pernai laimėjusi „Auksinę krivūlę“ švietimo srityje, šiemet Palanga liko be...


Praėjusį trečiadienį Jaunimo darbo centre į Palangos mokinių savivaldų forumą susirinkusios kelios dešimtys aktyvių kurorto moksleivių visą popietę aktyviai dirbo įvairiose grupėse, išklausė Palangos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) laikinojo pirmininko Žygimanto Mitkaus pristatytą Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus metinę ataskaitą bei išsirinko...


Palanga mini Europos jaunimo informavimo dieną

"Palangos tilto" informacija, 2014 04 18 | Rubrika: O man ne dzin

Šiandien visos Europos Sąjungos šalys mini Europos jaunimo informavimo dieną, tad „Palangos tiltas“ nusprendė pasiteirauti, kuo ši diena yra svarbi Palangos jaunimui ir ką apie ją mano Palangos Jaunimo darbo centras. Palangos Jaunimo darbo centro vyr. specialistė Lina Šleiniūtė mielai sutiko atsakyti į užduodamus klausimus.


Palangos moksleiviai mokosi savivaldos

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 20 | Rubrika: O man ne dzin

Turbūt ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiems kyla klausimas: kas yra toji moksleivių savivalda? Ir ar Palangos moksleiviai joje dalyvauja? Į šiuos klausimus labai gražiai atsako Giedrė Urnikytė straipsnyje „Palangos moksleiviai – lyderiaujantys bei motyvuoti“, publikuotame laikraščio „Aš esu kultūra“ antrajame numeryje, kurio...


Penktadienį neįprastai atgijusiame Darbo biržos pastate į Palangos mokinių savivaldų forumą susirinkę per 70 aktyvių kurorto moksleivių visą popietę aktyviai dirbo įvairiose grupėse, išklausė Palangos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) laikinojo pirmininko Žygimanto Mitkaus pristatytą Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus metinės ataskaitą bei išsirinko naują...


Palanga šiais metais mini savivaldos aštuoniasdešimtmetį. Savivaldos dieną „Palangos tiltas“ kalbina miesto vadovus ir teiraujasi: kokias jie problemas mato Lietuvos ir Palangos savivaldoje? Ką būtų galima ir reikėtų keisti tai reglamentuojančiuose teisės aktuose? O gal – ir mums patiems keistis, nes į savivaldybių tarybų rinkimus rinkėjai žiūri gan...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas