Tyrimas: kuo dažniau žmonės skraido, tuo labiau jiems patinka Lietuvos oro uostai

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių yra kur nors skridę laisvalaikio ar darbo tikslais. Dažniausiai mūsų šalies žmonės per metus oro transportu naudojasi 1–2 kartus, rodo šiemet atliktas tyrimas. Daugiausia skraido Vilniuje gyvenantys asmenys. Beveik kas dešimtas sostinės gyventojas nurodo, jog per metus orlaiviu keliauja 5 ar daugiau kartų. Tiek Vilniaus, tiek kitų šalies miestų gyventojai labiausiai palaiko nuomonę, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybę labiausiai lemia galimybės nuskristi tiesioginiu reisu į pagrindinius Europos aviacijos mazgus ir ekonominius centrus.
Keleiviams patogiau, kai orlaiviai skraido dažniau
„Aktyvus vasaros aviacijos sezonas atspindi Lietuvos oro uostų ir partnerių, tradicinių oro bendrovių, dėmesį susisiekimo kokybei. Iš viso šį sezoną pasiūlą keleiviams didina net 11 iš 15 mūsų partnerių – bendrovių, siūlančių skrydžius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Svarbūs Europos susisiekimo mazgai, tokie kaip Amsterdamas, Kopenhaga ar Frankfurtas tampa dar geriau ir lanksčiau pasiekiami, o tai keleiviams leidžia patogiau planuoti keliones ne tik Europoje, bet ir į Šiaurės ar Pietų Amerikos žemynus, taip pat susiderinti jungiamuosius skrydžius į Aziją“, – sako Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
Jis pateikia duomenis, kad „airBaltic“ skrydžiai iš Vilniaus į Amsterdamą dabar vyksta du kartus per dieną, tradicija tampa trečias vakarinis „Lufthansa“ skrydis į Frankfurtą kiekvieną darbo dieną. Taip pat dažniau skraidoma į Briuselį, Kopenhagą, Ciurichą, Vieną ir kitus Vakarų Europos miestus.
Kokybės proveržį geriausiai pastebėjo panevėžiečiai
Neseniai bendrovės „Nordstat“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžiausia dalis (47 proc.) apklaustųjų per paskutinius 12 mėnesių yra skridę 1–2 kartus. Pastebėta tendencija, kad aktyviausiai skraido šalies sostinės gyventojai, tačiau kauniečiai ir klaipėdiečiai nuo vilniečių atsilieka visai nedaug. Tyrimo duomenimis, Vilniuje yra gausiausia grupė (beveik 10 proc.) keleivių, kurie skraido penkis ar daugiau kartų.
Tuo metu kauniečiai ir panevėžiečiai pasižymi tuo, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybę labiausiai vertina dėl tiesioginių skrydžių į Europos aviacijos mazgus. Be to, 92 proc. respondentų iš Kauno teigė, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus gerėja. Su tuo sutiko net 96 proc. panevėžiečių. Atitinkamai, Vilniuje apie Lietuvos oro uostų darbą ir paslaugas teigiamai atsiliepė 85 proc. respondentų, Klaipėdoje – 89 proc., Šiauliuose – 87 procentai. Susumavus apklausos rezultatus, 9 iš 10 žmonių Lietuvoje teigia, jog susisiekimo oru kokybė Lietuvoje per paskutinius metus pagerėjo. Tarp svarbių pažangos kriterijų žmonės dar nurodė užtikrintą skrydžių krypčių įvairovę, patogius skrydžių laikus ir dažnumą.
Planuoja tęsti pokyčius
Pasak S. Bartkaus, įdomu tai, jog dažniausiai skraidantys asmenys sudarė didžiausią grupę žmonių, kurie Lietuvos oro uostų darbą vertina aukščiausiais balais – t. y. puikiai. Tai svarbu, nes aktyvūs keliautojai yra sukaupę daugiau patirties ir gali palyginti Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostų paslaugas su užsienio šalių oro vartų. Taip pat jis pastebi, kad Vilniaus ir Kauno gyventojai yra linkę stipriau palaikyti teiginius, kad būtina plėsti ir modernizuoti Vilniaus oro uosto infrastruktūrą.
Kauno miesto ir apylinkių gyventojai stipriai palaiko ir pokyčius Kauno oro uoste, be to, modernizacijai ypač pritaria klaipėdiečiai, Šiaulių krašto ir Marijampolės apskrities gyventojai. Lietuvos oro uostų duomenimis, keliautojus geros žinios iš Kauno oro uosto turėtų pasiekti jau netrukus – antrą šių metų pusę turėtų finišuoti Kauno oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos projektas. Baigus modernizaciją aptarnavimo pajėgumai išaugs du kartus ir sieks 2 mln. keleivių per metus, nes bus išplėstos tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės. Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4 400 tūkst. kv. metrų ir oro uostas galės aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.
Lietuvos oro uostų vadovo S. Bartkaus teigimu, infrastruktūros pokyčiai ir gyventojų pritarimas pažangai yra labai svarbūs planuojant naujas partnerystes ir tolesnę maršrutų plėtrą. „Toliau ketiname taikyti rizikos pasidalijimo modelį ir skatinti tiesioginius skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis“, – pabrėžia vadovas ir konstatuoja, kad šios praktikos dėka keliautojai iš Lietuvos skraido į Hamburgą, Diuseldorfą, Londono Sitį ir Lisaboną. 2023 metais pradėtas taikyti skrydžių skatinimo modelis, veikiantis rizikos pasidalinimo principu, leidžia vykdyti ilgalaikius bendrus verslo planus kartu su bendrovėmis „LOT Polish Airlines“ ir „airBaltic“.
Apie visuomenės nuomonės tyrimą
Gyventojų apklausą 2025 metų kovo 24 d. – balandžio 3 d. atliko bendrovė „Norstat LT“. Iš viso apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18–64 m. interneto vartotojų), atrinktų taip, kad atspindėtų visos šalies gyventojų pasiskirstymą.
Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje
Tadas Vasiliauskas
Lietuvos oro uostai
Atstovas žiniasklaidai
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Tyrimas: kuo dažniau žmonės skraido, tuo labiau jiems patinka Lietuvos oro uostai
2025 06 17 | Rubrika: Miestas
Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių yra kur nors skridę laisvalaikio ar darbo tikslais. Dažniausiai mūsų šalies žmonės per metus oro transportu naudojasi 1–2 kartus, rodo šiemet atliktas tyrimas.
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pernai pagerino finansinius rodiklius: gavo 65,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 11,2 mln. eurų grynojo pelno. Lyginant su 2023 metais, pajamos išaugo 9 proc., o grynasis pelnas – net 167 proc., – daugiau negu pusantro karto.
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ tyrimas aukštai įvertino Palangos turistinių objektų infrastruktūrą
"Palangos tilto" informacija, 2025 03 26 | Rubrika: Miestas
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros tyrimas. Jo rezultatai džiugina – Palangos objektų vertinimo vidurkis siekia net 93 proc. (iš galimų 100 proc.), ir tai yra ženkliai aukščiau už nacionalinį vidurkį (64 proc.) Iš viso analizuoti ir vertinti buvo per pusantro tūkstančio turistinių objektų visose 60 šalies savivaldybių.
Lietuvos oro uostai šį aviacijos vasaros sezoną, kuris prasidės kovo pabaigoje, keleiviams pasiūlys naujų krypčių.
Palangos sielovadininkas Kęstutis Balčiūnas: „Man labiau rūpi žmonės, o ne kosmosas. Dievas yra Meilė, ir viskas tuo pasakyta“
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 03 05 | Rubrika: Miestas
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas – kurorto sielovadininkas, kurio surūgusio niekas niekada nematė. Jis džiaugiasi, kad šiais metais „įstrigusios“ parapijos namų statybos pasistūmėjo į priekį. „Tų geradarių – ne vienas. Už juos meldžiamės ir dėkojame Dievui“, – sakė K. Balčiūnas, mielai sutikęs atsakyti į žurnalo „Lietuvos pajūris“, laikraščio...
Triukšmas iš „Auskos“ neliko be atsako – pradėtas ikiteisminis tyrimas
"Palangos tilto" informacija, 2020 07 05 | Rubrika: Miestas
Iki rytmečio visą savaitgalį vykęs poilsio namuose „Auska“ festivalis "Pudra" ir sutrukdęs palangiškių ir kurorto svečių ramybę neliko nepastebėtas ir vietos policijos. Kaip „Palangos tiltui“ sekmadienį sakė Kęstutis Bončkus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas...
Renovacija Palangoje – „Palangos tilto“ tyrimas (2)
Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 09 21 | Rubrika: Miestas
Kiekvieno palangiškio svajonė, kad renovacijos darbai vyktų sklandžiai, greitai ir efektyviai. Bet kaip parodė „Palangos tilto“ tyrimas, renovaciją kurorte lydi ne tik džiaugsmai, bet ir keiksnojimai dėl broko ir defektų, neaiškių sąmatų ir išlaidų, painiavos, kiek ir kam teks mokėti. „Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą apie renovaciją...
Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl incidento Palangos atrakcionuose 6
Klaipėdos apygardos prokuratūros, „Palangos tilto“ inf. , 2013 04 22 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusio incidento Palangos atrakcionuose. 11 tomų baudžiamoji byla penktadienį, balandžio 19 d. perduota Palangos miesto apylinkės teismui.
Prokuroro nutarimu tyrimas dėl žmogžudystės virto savižudybe
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 01 17 | Rubrika: Miestas
Palangiškis, Vilniaus Universitete informatiką studijavęs Valdas Ektis rugsėjo 9-ąją buvo rastas negyvas prie Saulėtekio studentų bendrabučio. Atsirado mačiusių jį iškrentant per balkoną. Šalia vaikino kūno buvo rastas peilis. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį, kuris numato atsakomybę už nužudymą. Tyrėjai dar spalio mėnesį „Palangos tiltui“ ...
„Išskirtinai sudėtingas“ Palangos policijos vado tarnybinis tyrimas bus pratęstas
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 11 22 | Rubrika: Miestas
Kas atrodė kaip akivaizdus Palangos miesto policijos komisariato viršininko Jurgio Kažio suklupimas – sukelta avarija išgėrus, dabar, praėjus šiek tiek daugiau kaip mėnesiui, policijos departamentui, vykdančiam įvykio tarnybinį patikrinimą, atrodo kaip „išskirtinai sudėtingas“ tyrimas.