Atgauti sunkmečiu „nukirptą“ atlyginimo dalį siekia dvi buvusios Palangos valdininkės

Krizės metu neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pageidauja ne tik Lietuvos teisėjai ar Seimo kontrolieriai. Palangos miesto savivaldybės administracijoje gauti du buvusių tarnautojų prašymai paskaičiuoti, kokia atlyginimo dalis prarasta, kai 2009-ųjų balandį bei liepą buvo priimti įstatymai sumažinti valstybės tarnautojų bei teisėjų atlyginimus. Tai padarė Elena Kuznecova ir Zoja Strikaitienė.

Prašo išmokėti skirtumą
Apkarpytų atlyginimų kompensavimo vajus, atrodo, pasiekė ir Palangos miesto Savivaldybę. Praėjusią savaitę dvi buvusios tarnautojos kreipėsi į administraciją dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.
Pirmoji rašytą dėl neapskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo atsiuntė buvusi Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė. Remdamasi Konstitucinio teismo 2013-ųjų liepos 1 d. nutarimu dėl įstatymų, kuriais buvo sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis bei atitinkamais Darbo kodekso straipsniais, Z. Strikaitienė prašo pateikti informaciją apie nuo 2009-ųjų rugpjūčio 1-osios iki 2012-ųjų rugsėjo 3-iosios, kai ji buvo atleista iš užimamų pareigų, apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo jo išskaitytus mokesčius bei įmokas, o taip pat informaciją, koks tuo pačiu laikotarpiu būtų buvęs nesumažintas darbo užmokestis bei paskaičiuoti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą.
Be to, buvusi Verslo ir turto skyriaus vedėja prašo Savivaldybės administracijos apskaičiuotą skirtumą išmokėti geranoriškai, nepradedant teismo proceso ir nesibylinėjant.

Į teismą nesikreips
Kitą dieną panašų prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir informacijos pateikimo Savivaldybės administracija gavo iš buvusios Savivaldybės kontrolierės, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Palangos poskyrio vedėjos Elenos Kuznecovos.
Palangos miesto Tarybos narė pastebi, jog atsižvelgiant į aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, jos teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą dirbant Palangos miesto savivaldybės kontroliere buvo pažeista. Todėl ji prašo pateikti informaciją apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2009-ųjų rugpjūčio 1-osios iki atleidimo iš kontrolierės pareigų sumažėjo gautas darbo užmokestis bei išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už pirmąją kvalifikacinę klasę. O jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, pareiškėja prašo pateikti pažymas apie neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą bei pateikti visus dokumentus, susijusius su jos darbo užmokesčiu nurodytu laikotarpiu.
Pirmadienį telefonu bandėme susisiekti su abiem pareiškėjom. Z. Strikaitienei prisiskambinti nepavyko.
„Neketinu kreiptis į jokius teismus. Kol kas prašau tik informacijos, o kai Vyriausybėje bus priimta tvarka, pagal kurią bus grąžinami neišmokėti skirtumai, tada jau kreipsiuosi dėl išmokų. Nei teisėjų, nei Seimo kontrolierės žingsnių komentuoti nenoriu. Dar kartą sakau, jog aš bylinėtis neketinu, tiesiog noriu žinoti, koks susidarė skirtumas tarp gauto ir turėjusio būti atlyginimo ir lauksiu Vyriausybės sprendimų“, – „Palangos tiltui“ sakė E. Kuznecova.

Administracija nieko
nepažeidė
„Šiuo metu abiejų buvusių tarnautojų prašymai yra perduoti Juridiniam ir personalo skyriui, juristai juos išnagrinės ir parengs atsakymus“, – paklausta, kokių veiksmų gavusi minėtus raštus ėmėsi Savivaldybės administracija, sakė jos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Pasak direktorės, Savivaldybės administracija jokių prasižengimų padariusi nėra, tiesiog buvo vykdomas 2009-aisiais paredaguotasis įstatymas, tad vargu ar esama galimybės kompensuoti susidariusius atlyginimų skirtumus.
„Kol kas nėra jokių poįstatyminių aktų ar Vyriausybės nutarimų dėl sumažintų valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų skirtumų nuo buvusių atlyginimų kompensavimo. Kai jie bus priimti, vykdysime, kas nuo mūsų priklausys. O kol kas šios moterys gali nebent kreiptis į teismus – ką, ko gero, dar darys nemaža dalis Lietuvos gyventojų“, – sakė A. Kilijonienė.

Algos sumažėjo
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriuos priėmus dėl sunkmečio apkarpytos valstybės tarnautojų algos, buvo priimti 2009-aisiais. Balandžio mėnesio redakcijoje apkarpymai palietė 15-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojus, liepos mėnesio – 11-14 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojus bei karjeros valstybės tarnautojus, kuriems buvo sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiame nutarime be kita ko akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Seimo priimtas teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės buvo ir yra sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas iš butelio paleido net ne vieną, o keletą džinų. Į teismus su reikalavimais atkurti sumažintus atlyginimus bei išmokėti tai, kas buvo nurėžta sunkmečiu, kreipėsi Lietuvos teismų teisėjai. Nuo jų neatsiliko ir Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė bei kai kurie kiti pareigūnai.