Iš užsienio kelionių atsivežė idėjų Palangos paplūdimiui: svarbiausia – protu suvokiamos kainos

Palanga tvarkosi ir keičiasi, bet pagrindinio mūsų šalies kurorto paplūdimyje trūksta įvairiausių patogumų, malonumų bei atrakcijų. „Negaliu patikėti, kad pas jus nėra skėčių nuo saulės“, – stebisi turistas iš Didžiosios Britanijos. „Po pliažo neturėjome, kur nusiprausti“, – negali patikėti į Palangą atvykęs latvis. Tai, ką poilsiautojai gauna užsienio šalių paplūdimiuose, pasakoja DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.

Lietuva eina į priekį, keičiasi į gerąją pusę ir modernėja. Kiekvienais metais keliaujant po mūsų šalį negali nepastebėti, kiek naujovių atsiranda miestuose ir miesteliuose, kaip tvarkomi keliai, gatvės, kaip renovuojami seni namai. Nuotaika pakyla ir matant mūsų privačius verslus valdančių verslininkų idėjas. Kiek daug naujovių jie sukuria, kaip neatsilieka nuo pasaulinių madų. 

Liūdnoka tik dėl paties populiariausio šalies paplūdimio Palangoje – ten naujovės ateina labai retai arba visai neateina. Kiekvieną vasarą poilsiautojai į pajūrio sostinę išsiruošia tikėdamiesi, kad joje pagaliau atsiras tai, ko galima rasti užsienio kurortuose. Pavyzdžiui, dušai, skirti apsiprausti po maudynių jūroje. Kur jie? Taip pat ir nuomai skirti skėčiai norintiems pasislėpti nuo saulės. Kodėl niekas nenori užsidirbti?

Keliaudamas po populiarius Brazilijos, Meksikos, Tailando, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Graikijos, Italijos, Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų, Mauricijaus salos paplūdimius, pasižymėjau, ko trūksta pagrindiniam mūsų šalies kurortui. Toliau išvardytos naujovės pridėtų prestižo mūsų Palangai, pritrauktų dar daugiau žmonių. Žinoma, svarbu tik sveiko proto kainas pasiūlyti.

Dušai kūnui ir kojoms 

Jokia ne paslaptis – Baltijos jūra nėra pati švariausia pasaulyje. Priešingai, dažnai girdime įspėjimus, kad vanduo „žydi“, jog dėl padidėjusios taršos plinta įvairios bakterijos. Taip buvo ir pernai, ir užpernai. Didžiausias malonumas poilsiautojams būtų po maudynių jūroje apsiprausti po gėlo vandens dušu. Tokie dušai yra beveik visame Vakarų pasaulyje. Ne tik dėl jūroje esančių nešvarumų, bet ir dėl paprasčiausios higienos. Kai kurie maudosi kiekvieną kartą po maudynių jūroje, kai kurie tik prieš išeidami iš paplūdimio.

Vokiečiams, britams, italams, ispanams, amerikiečiams, graikams ir kitiems tiesiog įprasta išsimaudžius jūroje palįsti po dušu. Tuo metu Palangoje tai yra išskirtinis dalykas – dušų nerasite beveik niekur. Tik prie centrinės gelbėtojų stoties, gal dar viename ar keliuose taškuose. O turėtų būti bent jau kas 300–500 metrų, net ne po vieną, o bent po du dušus. 

Dar pasaulyje labai įprasta, kad prie dušo būna specialus vandens čiaupas arba mažesnis dušiukas, skirtas nusiplauti kojoms. Žmonėms išeinant iš paplūdimio, prieš kišant kojas į savo apavą, labai patogu jas nusiplauti nuo smėlio. Deja, pas mus apie tai nepagalvota. Metai bėga, o niekam tokia idėja nekyla. Keista, sutikite. Net pas mus apsilankę latviai stebisi, kad neturime dušų. Jie sako, jog pas juos Liepojoje ir Ventspilyje yra, kur apsiprausti.

Gultai ir skėčiai 

Dažną užsienio turistą Palangoje nustebina, kad mes visi esame įpratę gulėti ne ant gultų, o tiesiog ant smėlio. Daug kartų girdėjau nuostabas ir net kritiką šiuo klausimu. Užsieniečiams bandau aiškinti, kad mūsų Palangos smėlis yra toks tobulas, toks minkštas, švarus, jog mums ant jo malonumas gulėti, kad gultai kieti, nepatogūs, o smėliukas daug malonesnis. Puikiai suprantu, jog daug lietuvių taip ir galvoja. Apsieina be gultų, gulasi tiesiai ant rankšluosčio, nes tai dar ir pigiau. Tiksliau – nemokama. 

Tačiau esu tikras, kad po pasaulį keliaujantys mūsų tautiečiai, ne vienas ir ne du, pasigenda to, kas nuo neatmenamų laikų randama visuose Vakarų paplūdimiuose. Nuomai skirti gultai ir skėčiai yra visur – Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Meksikoje, Brazilijoje, Jungtinėse Valstijose, imkime paprastesnes šalis – Sakartvele, Bulgarijoje – visur skėčiai ir gultai.

Tik kainos skiriasi. Kai kur už dieną, praleistą ant gulto, tenka mokėti 5 Eur, o kai kur 10 ir 12 Eur asmeniui. Būna vietovių, kur skėtis įskaičiuotas į tą kainą, tačiau dažnai pasitaiko, kad už jį reikia papildomai susimokėti. Nuoma dažniausiai užsiima daug skirtingų pakrantės įmonių, kurios tarpusavyje varžosi ir gultų kokybe, ir dizainu, taip pat ir kainomis.

Gal kas nors pasakys, kad deginimuisi skirti gultai – tik ponų pramanas, jog mes paprastesnė šalis ir mums tokio dalyko nereikia. Gerai, nepulsiu ginčytis. Bet skėčių, mums, išblyškusios šviesios odos tautai, tikrai reikalingi. Vien tam, kad neperdegtume saulėje, vien tam, jog būtų, kur pasislėpti tada, kai jau pasijaučiame perkaitę, bet nesinori eiti iš paplūdimio.

Skėtis yra apsauga, kuri ilsintis prie jūros tikrai praverčia. Nesuskaičiuojamą kiekį kartų girdėjau užsieniečių priekaištus šiuo klausimu. „Negaliu patikėti, kad pas jus nėra skėčių nuo saulės“, – pernai stebėjosi bičiulis, turistas iš Didžiosios Britanijos. Jis ėjo jų ieškoti nuo Palangos tilto iki gelbėtojų stoties – niekur nerado. Tada patikėjo. 

Vaisiai ir uogos 

Taip jau susiklostė, kad gulėdami prie jūros lietuviai mėgsta valgyti karštus, labai riebius, net varvančius čeburėkus, jų pusbrolius kibinus, beliašus ir visokius kitus pyragaičius su mėsa, taip pat mėgsta tokią pačią riebią keptą duoną. Tuo metu pasaulio šalių paplūdimiuose galima nusipirkti uogų ir vaisių. Pavyzdžiui, Meksikoje jie pakrantėse važinėja su karučiais, apkrautais mangais. Tuos mangus pirkėjo akyse nulupa, gražiai išpjausto, apšlaksto laimų sultimis ir pabarsto prieskoniais.

Labai skanus, geras užkandis. Mauricijaus saloje, kurioje lankiausi prieš savaitę, paplūdimiuose parduoda nuluptus ir gražiai išpjaustytus ananasus. Didžiausio Izraelio miesto Tel Avivo paplūdimiuose parduodami šviežių vaisių dubenėliai, kuriuose galima rasti patį įvairiausią asorti su vynuogėmis, obuoliais, arbūzais, melionais, apelsinais, kriaušėmis ir taip toliau. 

Mūsų Palangos paplūdimyje vaisių pardavėjų iki šiol nebūdavo. Vaisius valgo tik tie, kas juos su savimi atsineša iš viešbučio ar privačių apartamentų. Bet pardavėjai kažkodėl šito skanumyno pasiūlyti nenori. Nei plautų braškių, nei trešnių, nei serbentų. O juk galėtų ir obuolius, ir net senus gerus mūsų soduose augančius rabarbarus viliokliškai pateikti. 

Masažo palapinės 

Ilsėdamasis Meksikoje, Kolumbijoje ir Brazilijoje, kiekvieną kartą eidamas į paplūdimį, bent valandai eidavau pas paplūdimio masažistes. Tose šalyse teikti masažo paslaugas prie jūros ar vandenyno specialiai tam pastatytose palapinėse ar pavėsinėse labai įprasta ir populiaru. Atpalaiduojamieji, gydomieji masažai visam kūnui, nugarai, pečiams, galvai ar kojoms atostogų metu, kad poilsis prie jūros būtų kokybiškesnis.

Tokių masažų kainos, priklausomai nuo šalies ir kurorto, svyravo tarp 10 ir 30 Eur. Masažo paslaugas teikiančių asmenų – daug, dešimtimis, kiekviename paplūdimyje, bet klientų dar daugiau, daugelyje vietų reikėdavo palaukti eilutėje. Tai rodo, kad masažas paplūdimyje – populiarus ir poilsiautojams reikalingas dalykas. 

Rankšluosčių nuoma 

Užsienio šalių kurortuose vis labiau populiarėja rankšluosčių nuomos verslas. „Nesinešk savo, imk mūsų“, – skelbia reklamos Majamyje, Amerikoje, taip pat ir Tel Avive, Izraelyje. Už nedidelį 5–8 Eur mokestį žmogus dienai gali išsinuomoti pageidaujamo dydžio rankšluostį, skirtą pasitiesti arba nusišluostyti. 

Panaudojus jį reikia atiduoti atgal. Paslauga tokia pati, kaip būna viešbučiuose. Tik kad papildomai mokama. Taip pat galima nuomotis nardymui skirtus akinius, šlepetes, net maudymosi kostiumėlius.

Sporto klubas 

Paplūdimiai Barselonoje (Ispanija), Tulume (Meksika) ir Tel Avive (Izraelis) garsėja savo sporto klubais po atviru dangumi. Poilsiautojai ten gali ne tik maudytis bei degintis, bet ir nemokamai sportuoti. Norinčių visada minios: vyrai ir moterys, jaunimas ir vyresni.

Saulėlydžių muzikantai 

Dar viena užsienyje nusižiūrėta paslauga, kurios labai trūksta Palangos paplūdimyje – saulėlydžio metu grojantys muzikantai. Jie ateina į pakrantę tik vakare, kai lydėti saulės renkasi romantiškos porelės, draugų kompanijos, pavieniai asmenys. Groja saksofonu, smuiku, gitara, dūdele, fleita ir t.t. Tokie muzikantai labai populiarūs Rio de Žaneire (Brazilija), Valensijoje (Ispanija), Kankune (Meksika) ir daugybėje kitų kurortų. 

Kai kur muzikantai groja visiems aplinkiniams, o žmonės tiesiog gali jiems aukoti tiek, kiek negaila. Tačiau yra ir tokių artistų, kuriuos galima užsisakyti privačiai. Pavyzdžiui, sėdite su savo mylimu žmogumi, stebite horizonte skęstančią saulę, o muzikantas tik jums dviem groja jūsų pageidaujamas melodijas. Po to susimokate 8 ar 10 Eur.

Beje, saulėlydžių metu užsienio paplūdimiuose darbuojasi ir kokteilius plakantys barmenai, alaus bei sumuštinių pardavėjai, taip pat ir gėlių, balionų bei kitų romantiškų niekučių siūlytojai. Žmonių vakarėjant pakrantėse kartais būna dar daugiau nei dieną. Nes tai atskira ir labai svarbi atostogų dalis. Lietuviai saulėlydžius irgi mėgsta, esu tikras, ir su tuo susijusias paslaugas mielai naudotų.

Orijus Gasanovas