Krizė Graikijoje liečia kiekvieną iš mūsų
Šiandien vienodai galvas skauda tiems, kas pinigų neturi ir tiems, kas jų turi. Pasaulio finansų rinkos dramatiškai reaguoja į kiekvieną aukšto Europos Sąjungos pareigūno, reitingų agentūros ar žinomo ekonomisto pasisakymus ir prognozes. Ir tegul į mane meta akmenį tas, kuris gali paprieštarauti, kad šiandien, kaip niekada anksčiau, rinkos reaguoja į nuotaikas, kalbas ir net gandus. Dažnu atveju tai yra susiję su Graikija, kurią apėmusi recesija ir kurios milžiniška, daugiau kaip 350 mlrd. eurų skola ir toliau didėja. Graikijos valstybės skola yra virš 150 procentų BVP.
Kaip tai paliečia mus ir kas laukia Lietuvos, jei Graikija bankrutuotų?
Visų pirma, esant neramioms rinkoms, Lietuvos vyriausybė negali pigiai skolintis, investuotojų nuotaikoms nuolat kintant neįmanoma prognozuoti, už kiek tiksliai bus galima pasiskolinti. Šiuo metu Lietuvos vyriausybei kartais pavyksta pasiskolinti už 5,13 procentų metinių palūkanų, o kartais tenka mokėti net 7,38 procentų metinių palūkanų už septynerių ar dešimties metų išleidžiamas valstybės obligacijas.
Dar neramina ir tai, kad Lietuva laisviau gali pasiskolinti tik Amerikos doleriais, kurių kursas nuolatos kinta, o ne eurais, kurių kursas yra fiksuotas. Tai reiškia, kad atėjus obligacijų išpirkimo metui, gali tekti sumokėti labai brangiai, jei USD bus pabrangęs arba atvirkščiai, gal paskola mums apskritai nieko nekainuos, jei USD bus nukritęs.
Lito ir dolerio kursas
2009 spalio antra savaitė – 1 USD kainavo 2,37 Lt
2010 spalio antra savaitė – 1 USD kainavo 2,47 Lt
2011 kovo antra savaitė – 1 USD kainavo 2,48 Lt
2011 spalio antra savaitė – 1 USD kainavo 2,57 Lt
Faktas, kad Lietuva, bet kuriuo atveju skolinasi brangiau nei bankrutavusi (de facto) Graikija. Taip yra todėl, kad Lietuva savo skolas pajėgia mokėti, o Graikija ne.
Paaiškėjus šiems faktams puolama „skalpuoti“ Lietuvos vyriausybė, kad ši nemoka tvarkyti savo finansų. Galiu Jus nuraminti – tai netiesa. Šiuo metu net ir 5 procentų skolinimosi palūkanos Graikijai yra per didelės, ji nepajėgia išmokėti paskolų esant tokiai palūkanų normai. Dėl šios priežasties iškiliausi Europos politikai gelbėdami Graikiją nusprendė jai pinigų skolinti pigiau nei skolinasi Lietuva, turėdama net keliais laipteliais aukštesnius skolinimosi reitingus. Tokius jų sprendimus dažnai lemia atskirų valstybių vidaus politikos sumetimai.
Negana to, „Open Europe“ ekonomistų skaičiavimais, kiekvienas ES pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1816 Lt) Atėnams. O iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 eurų. Jei vis dėlto nesuveiktų 109 mlrd. eurų Graikijos gelbėjimo planas, atsiranda nemaža tikimybė, kad dalis Graikijos skolų bus tiesiog nurašytos, jau dabar atsiranda informacijos, kad investuotojai gali netekti net 60 procentų savo pinigų, investuotų į Graikijos obligacijas. Tai neabejotinai sukeltų recesiją visoje eurozonoje. Jos pasekmės mums būtų brangstantis skolinimasis, eksporto smukimas, tiesioginių užsienio investicijų stygius. Štai atsakymai, kiek mums kainuoja ir kiek dar gali kainuoti Graikijos krizė.
Vis dėlto tikėkimės, kad Graikija pati sėkmingai gaus per 50 mlrd. eurų iš privatizacijos bei sugebės tinkamai administruoti savo mokesčių sistemą, taip pat susirinkti iš didžiausių šalies verslo įmonių milijardus eurų jau priskaičiuotų mokesčių.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Lietuva planuoja vystyti vėjo energetiką Baltijos jūroje, praneša Aplinkos ministerija. 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti vienas jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs apie 1 300 naujų darbo vietų.
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Šį savaitgalį (liepos 3-4 d.) Palanga mini išskirtinę dieną: prieš 100 metų, kovo 31 – ąją, Palanga buvo grąžinta Lietuvai. Į šimtmečio šventę atvyks daug garbių svečių iš užsienio bei Lietuvos, laukiama ir šalies Prezidento Gitano Nausėdos. Minėdama šio istorinio įvykio svarbą mūsų valstybei, Palangos miesto savivaldybė liepos 3 d. organizuoja Istorinį žygį, taip absoliučiai identiškai...
Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo...
Kaip Palangos miesto savivaldybė atrodė šiais metais žvelgiant mokesčių surinkimo prievaizdo, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akimis? Kiek verslo liudijimų ir kokiai veiklai palangiškiai buvo šiemet išsiėmę? Kaip Palangoje surenkami labiausiai valstybės biudžetą papildantys gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai (GPM ir PVM)? „Palangos...
Aplinkos ministerija skelbia septintą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių renovacijai – skirs 150 mln. eurų
"Palangos tilto" informacija, 2019 08 19 | Rubrika: Miestas
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa laukia naujo paraiškų antplūdžio – Aplinkos ministerija ką tik paskelbė jau septintą kvietimą ir iki 2020-ųjų metų sausio 31-osios BETA priims gyventojų ir savivaldybių paraiškas daugiabučių renovacijai. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų...
Laimingas žmogus yra tas, kuris visą gyvenimą daro tai, kas jam patinka 1
"Palangos tilto" informacija, 2019 01 12 | Rubrika: Miestas
Palangos kurhauzo pastate, kuriame įsikūręs Palangos kultūros ir jaunimo centras (PKJC), kultūrinis gyvenimas virte verda. Prieš beveik dvejus metus jam pradėjo vadovauti klaipėdietė Vita Petrauskienė. „Čia į darbų sūkurį įsitraukę visi, ne tik aš“, – sakė direktorė, kuri mielai sutiko „Palangos tiltui“ papasakoti apie centro veiklą bei savo potyrius...
Palangos pulsas
2017 01 23 | Rubrika: Miestas
Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių? Naudodamiesi mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefonais sukčiai aktyviai ieško patiklių asmenų, iš kurių išvilioja nemažas pinigų sumas. Nusikaltėlių aukomis dažnai tampa vaikai ir senyvo amžiaus asmenys. Telefoninių sukčių užvaldomos materialinės vertybės siekia ne vieną tūkstantį eurų. Tai dažniausiai priklauso nuo to...
Kuris poetas artimesnis – ar tas, kuris tą patį pasako paprastai, ar tas, kuris paklaidina?
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 12 02 | Rubrika: Miestas
Tokią aikštingą ir atšiaurią žiemą ypač sunerimę buvo Lietuvos upių pakrančių gyventojai, – kuo arčiau upės, tuo labiau niaukstėsi: „ Kiaurą parą privalome stebėti upės elgseną, ledų sangrūdas, kad požeminės srovės, „kunkulai“ neišstumtų ledų į krantą, o tada... o tada... ne tik turtui gali būti „amen“. Upė upei nelygi. O gal kitaip...
Krizė Graikijoje liečia kiekvieną iš mūsų
Dovydas BAJORAS, 2011 10 17 | Rubrika: Verslas pinigai
Šiandien vienodai galvas skauda tiems, kas pinigų neturi ir tiems, kas jų turi. Pasaulio finansų rinkos dramatiškai reaguoja į kiekvieną aukšto Europos Sąjungos pareigūno, reitingų agentūros ar žinomo ekonomisto pasisakymus ir prognozes. Ir tegul į mane meta akmenį tas, kuris gali paprieštarauti, kad šiandien, kaip niekada anksčiau, rinkos reaguoja į...