„Lietuvos mokykloms dar reikia atsikratyti sovietinio palikimo“

Palangos senojoje gimnazijoje šiuo metu tyla, tačiau jos buvusi abiturientė Justina Macijauskaitė trykšta džiaugsmu – ji vienintelė gavo du maksimalius įvertinimus iš valstybinių brandos egzaminų – anglų ir lietuvių kalbų. Mergina įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, tačiau dar laukia atsakymo iš universiteto Kopenhagoje. Justina mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus. – Ar nustebai gavusi net du šimtukus? Kokių rezultatų tikėjaisi? – Aš kažkaip to labai nesureikšminu. Man tiesiog pasisekė. Iš anglų kalbos egzamino gavusių šimtukus buvo daug, aš buvau viena iš jų, o iš lietuvių egzamino gavusi šimtuką tikrai nustebau, nes tikėjausi iš šio egzamino gauti nuo 80 iki 90 procentų, tačiau tikrai ne tiek daug. – Šimtukais išlaikei lietuvių bei anglų egzaminus: sakyk, ar jie buvo tokie lengvi ar buvai labai stipriai jiems pasiruošusi? – Anglų egzaminui tikrai buvau pasiruošusi, bet egzaminas nebuvo labai sudėtingas. Klasėje per pamokas spręsdavome ir sudėtingesnes užduotis, kurias įveikti buvo tikrai sunkiau. Lietuvių pamokose mokytoja man dešimtukų nerašydavo beveik niekada, tiek už pastraipas, tiek už rašinius, buvau tikrai daug kritikuojama, bet atėjusi į egzaminą pasirinkau temą, peržiūrėjau autorius, atsisėdau ir parašiau. Aišku, egzamine jau žinojau kur darau klaidas ir ten jų stengiausi nedaryti. Reikia nepasiduoti nervinei įtakai ir nedaryti neapgalvotų sprendimų. Šiais metais buvo tokių mokinių, ir kiekvienais metais jų atsiranda, kai klasėje mokėsi, pavyzdžiui, rašyti samprotavimo rašinį, o egzamine supanikuoja ir pasirenka literatūrinį rašinį, nors kaip jį rašyti savo žinių netobulino. Tai nėra labai protingas sprendimas ir šiuo atveju tikrai negali būti užtikrintas, jog už rašinį gausi gerą įvertinimą, o ypač maksimalų. – Ar daug ir ilgai ruošeisi egzaminams? Ar nepritrūko, kaip studentai sako, dar vienos nakties? – Jeigu kalbant atvirai, nelabai daug mokiausi, tikrai ne visą laiką atidaviau mokslams. Jeigu dvylika metų atsakingai ir stropiai mokeisi, bent jau klasėje dirbdavai, klausydavai mokytojų nurodymų, tai egzaminą parašyti bent jau vidutiniškam įvertinimui tikrai turėtum. Aišku, čia dar priklauso nuo žmogaus gebėjimų, vieniems reikia daugiau pasistengti, kitiems mažiau, tačiau aš niekada nesiskundžiau savo gebėjimais, tad kažkaip man ir pasisekė. – Kuris egzaminas tau pasirodė lengviausias, o kurį laikyti buvo sunkiausiai? – Lengviausias egzaminas buvo anglų, nes egzaminas buvo matytas, jis per metus nesikeičia. Tai egzaminas iš kurio mažiausiai gali sulaukti staigmenų. Visos užduotys yra pažįstamos, tiesiog jas turi atlikti kiek įmanoma geriau. Jokių nesklandumų egzamino metu nebuvo, nors praėjusiais metais iš abiturientų girdėjome skundų, jog klausymo užduotis nebuvo įrašyta pakankamai tvarkingai, tačiau šiais metais neturime kuo skųstis. Sunkiausias egzaminas buvo matematikos, tačiau aš niekada jos nemokėjau. Jeigu matematika tau sekasi, egzaminas neturėjo būti per daug sunkus. Istorijos egzaminas nebuvo sunkus, tačiau buvo gana painus. Negalėčiau išskirti sunkiausio egzamino, kurį laikiau. – Dauguma moksleivių egzaminų bijo kaip gydytojo švirkšto. Ką jiems galėtum pasakyti ar patarti? – Pagarbi baimė egzaminui turėtų išlikti, tačiau reikia stengtis to nesureikšminti ir mokytis valdyti savo stresą. Aš į egzaminus ėjau nusiteikusi pakankamai ramiai, kartais galvojau, kad galbūt net per daug rami, nes mačiau kitų abiturientų nervingus veidus, tačiau pasiteisino praktika, kad kuo ramesnis nueisi, tuo blaivesniu protu mąstysi ir parodysi viską ką gali. Sekundė nervų gali padaryti daug išdaigų – galbūt ne taip kažką parašysi ir tai tiesiog tau pakenks. Abituriento užduotis – suvaldyti stresą. Žinau atvejų, kai mokiniai gerai mokėsi – devintukais, dešimtukas, bet negebėdami suvaldyti savo emocijų, streso ir nervų gavo blogus egzamino rezultatus. – Ar norint gerai išlaikyti egzaminus užtenka žinių, kurias įgauni mokyklos suole? Kokia papildoma veikla, kuria užsiėmei pravertė egzaminuose? Ar mokeisi papildomai? – Papildomai mokiausi anglų ir minimaliai matematikos. Anglų mokiausi ne dėl valstybinio egzamino, bet dėl tarptautinio, tačiau tos žinios pravertė ir valstybinio egzamino metu. Tų žinių tikrai užtenka, jeigu stropiai mokaisi, tačiau jeigu jautiesi silpnas kažkurioje disciplinoje, tai korepetitorius kartais yra labai reikalingas. Būkime teisingi: ne visi pedagogai geba prieiti prie moksleivio ir jam paaiškinti, o aš visada tikėsiu, kad kiekvieną mokinį galima išmokyti, bet tam reikia įdėti pastangų, mokėti prieiti prie mokinio ir paaiškinti jam suprantama kalba. Papildomos veiklos tikrai pravertė – ypač lietuvių ir istorijos egzaminuose. Aš buvau visuomenininkė, tad tas žinių spektras, kurį įgauni dirbdamas, pavyzdžiui, nevyriausybinėje organizacijoje, padeda susikurti platesnę bei brandesnę pasaulėžiūrą, tad, tarkim, rašydamas lietuvių kalbos samprotavimo rašinį, samprotauti gali daug plačiau, įžvelgti klausimus, argumentus, kurių galbūt neišžvelgs moksleivis, kuris tik sėdi pamokose. Taip pat aš labai domėjausi politika, tad istoriją buvo mokytis gerokai lengviau, nei galbūt kitiems, nes tu tai patiri savo kailiu, o ne skaitydamas knygas ir klausydamas mokytojos balso, kas kartais yra nuobodu. – Kaip ruošeisi egzaminams? – Konkrečios sistemos tikrai neturėjau, tiesiog stengiausi vykdyti mokytojų nurodymus. Paskutinį mėnesį tu nebesimokai, o kartojiesi – peržiūrinėji temas, bandai prisivyti tai, ką esi praleidęs, ieškai savo spragų, o vėliau bandai jas taisyti. Kuo anksčiau pradėsi kartojimą, tuo daugiau į tai spėsi įsigilinti, nes paskutinės nakties kartojimai prabėgomis tikrai neduos naudos. – Tavo nuomone, didžiausia Lietuvos švietimo problema yra...? – Aš manau, kad mūsų švietimo sistemai dar reikia atsikratyti sovietinio palikimo. Minusų yra visur – negalime kaltinti vien tik sistemos, mokytojų, mokinių motyvacijos ar tėvų nesikišimo į mokymosi procesą – visi iš dalies yra kalti. Aš manau, kad mokykloje labai trūksta dėmesio pačiam mokymo metodui. Dažnoje klasėje trūksta diskusijos ar įdomesnių veiklų. Kita vertus, pati švietimo sistema ir programos kartais nesudaro sąlygų mokytojams to padaryti, bet kartais ir pats mokytojas neranda tam motyvacijos. Nesu ekspertė, negaliu pirštu pabaksnoti kas kur yra blogai, tačiau minusų yra ir reikia juos paversti pliusais. – Ką galėtum palinkėti būsimiems abiturientams, mokytojams, mokyklai? – Abiturientams pirmiausiai linkiu sėkmės ir to balanso tarp atsakomybės mokantis paskutiniaisiais mokslo metais ir tam tikro atsipalaidavimo, nes negalima visiškai įsitempti, tačiau negalima ir visiškai atsipalaiduoti, jeigu nori parodyti gerus rezultatus. Mokytojams linkiu kantrybės ir noro mokyti, kurio kartais pritrūksta, o mokyklai linkiu išlikti tokiai pačiai smagiai vietai. Aš labai džiaugiuosi Palangos senąja gimnazija, nes tai buvo puiki vieta mokytis, aišku, ne viskas buvo tobula, tačiau to ir linkiu – tobulėti, augti ir auginti naujas abiturientų kartas, kurios parodytų dar geresnius rezultatus.   Palangos senojoje gimnazijoje valstybinius brandos egzaminus laikė 503 abiturientai. Egzaminus išlaikė 493 abiturientai. Aukštesniu lygiu (86-100 proc.) egzaminus išlaikė 90 mokinių, pagrindiniu lygiu (36-85 proc.) 262 abiturientai, o patenkinamu lygiu (16-35 proc.) egzaminus išlaikė 130 abiturientų. 100 procentų įvertinimus iš anglų kalbos valstybinio brandos egzamino gavo šie abiturientai: Mantas Bertašius, Marius Bražiūnas, Vytautas Gricius, Tomas Krivickas, Justina Macijauskaitė, Aušrius Matkevičius, Vilius Jurgis Mensonas, Dovilė Pakutinskaitė, Emilija Raciūtė, Gediminas Rekašius, Vilius Rinkevičius, Lineta Stonkutė, Vytenis Šalkauskis, Morta Šmitaitė, Ernestas Taranas, Paulius Valteris ir Andrius Žvirgždys. 100 procentų įvertinimus iš lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino gavo šie abiturientai: Jonė Dobrovolskytė ir Justina Macijauskaitė, o iš biologijos valstybinio brandos egzamino 100 proc. gavo Lukas Petreikis.