Pavadinęs vicemerą S. Simę šešku ir suabejojęs jo kvalifikacija „Palangos tiltas“ etikai nenusižengė

Redakcijos komentare apie vicemerą S. Simę praėjusiųjų metų pabaigoje, be kita ko, rašėme: „Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė...“
Praėjusį penktadienį Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuriai „suspirgęs“ vicemeras apskundė šių eilučių autorių, o taip pat ir „Lietuvos ryto“ apžvalgininką A. Ziabkų, kuris anksčiau suabejojo vicemero S. Simės kvalifikacija, paskelbė išvadą: S. Simės skundas dėl komentare paskleistos informacijos yra nepagrįstas.

Vicemeras neturi humoro jausmo
Priminsiu, kad komentare prieš Naujuosius metus, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkui suabejojus vicemero S. Simės kvalifikacija – dar nesant ryškių liberalcentristų partijos irimo ženklų ir „Palangos tiltui“ dar neatskleidus, kad vicemeras S. Simė į bokso renginius šalyje ir Europoje „atstovauti savivaldybei ir Lietuvai“ vyko už kurorto biudžeto pinigus – gyniau vicemerą, teigdamas, kad dar neatėjo laikas „nurašyti“ jo ir jo atstovaujamos partijos.
Žinoma, šiandien S. Simės ir jo atstovaujamos partijos ateitis visiems tapo gerokai aiškesnė – politikos užribyje.
Akivaizdu, kad S. Simė perskaitė tik pirmąsias komentaro eilutes, kurias parašiau, replikuodamas į „Lietuvos ryto“ apžvalgininko A. Ziabkaus komentarą „Būti tikru politiku lemta ne kiekvienam“, išspausdintą praėjusių metų gruodžio 14-ąją.
Priminsiu, kad žinomas dienraščio žurnalistas jame pastebėjo, kad vicemeras S. Simė, palyginti su energingu, aktyviu ir populiariu meru Š. Vaitkumi, „visą tą laiką šnopuoja vietoje“.
Žurnalistas, interpretuodamas faktus, rašė: „Jei nori sugadinti reikalą, atiduok jį spręsti vicemerui Sauliui Simei“.
Užuot perskaitęs visą komentarą, S. Simė, tarsi bulius, išvydęs prieš save raudoną kaspiną, įtūžo perskaitęs pirmąsias komentaro eilutes, kuriose, pasitelkdamas satyros ir parodijos elementus, rašiau: „Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks?..“
Skunde Lietuvos žurnalistų ir Leidėjų komisijai (ji skundą persiuntė Lietuvos žurnalistų etikos tarnybai) S. Simė teigė, kad „publikacijos „Palangos tilte“ jį vaizduoja kaip žemo profesinio lygio politiką, neišsimokslinusį, korumpuotą, nepatikimą, nekultūringą, neetiškai ir nepagarbiai besielgiantį asmenį darbo kolektyve bei visuomeniniame gyvenime ir pan.“.
Nors ir pripažindamas, jog viešojo asmens kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens, S. Simė teigė, kad abu korespondentai piktnaudžiavo savo teisėmis, o jų publikacijos – šmeižikiškos, išspausdintos viena po kitos, du kartus.

Tarnyba įvertino kontekstą
Tačiau Žurnalistų etikos tarnyba (ŽET) atmetė vicemero S. Simės skundą kaip nepagrįstą ir paaiškino tokio sprendimo motyvus.
ŽET inspektorė Z. Zamžickienė atkreipė dėmesį, kad „Palangos tilto“ redaktoriaus komentare ginčo objektu esantis teiginys „Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite, kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?“ yra pateikiamas klausiamąja forma, suvokiant, kad tai yra kritiško požiūrio į pareiškėją išdėstymas („Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?“).
„Įvertinus ir išanalizavus visą L. Jegelevičiaus publikacijos tekstą, kontekstą, pasisakymo aplinkybes, matyti, kad publikacijos rengėjas (L. Jegelevičius – aut.) neturėjo tikslo pažeminti ar sumenkinti pareiškėjo.
„Galima sutikti su L. Jegelevičiaus argumentu, kad jo parengta publikacija yra savotiškas atsakas į pirmiau aptartoje publikacijoje „Būti tikru politiku lemta ne kiekvienam“ išreikštą A. Ziabkaus poziciją apie pareiškėją.
Ir nors savo rašinyje L. Jegelevičius nevengia komiškai apibūdinti pareiškėją, tam pasitelkdamas politinę satyrą, parodiją, naudodamas literatūrines vaizdingumo priemones (alegoriją, hiperbolę, metaforą), jis kartu bando ginti pareiškėją nuo tariamai nepagrįstos kritikos: „Bet vicemeras – „gerietis“, todėl tikėtina, kad tyliai nuris karčią piliulę?“, „Ar tikrai S. Simė – politikos nemokša, kurio vieta bokso ringe? Jeigu kam nors knieti šiandien pasalomis pribėgus prie jo jam smogti, tikintis, kad ringo meistrą galima lengvai pribaigti, atsiranda pavojus neįvertinti jo ir jo partijos bendražygių sugebėjimo atsitiesti“, „Bet – ar pastebėjote? – tai ne vienintelė proga, kai vicemeras atsiduria atokiau mero. Jei tai – sąmoningas S. Simės sprendimas, jis – protingas, nes abu vyrai gali ir netilpti viename prožektorių šviesų dėmesio rate“, „Bet gi sakote, vicemeras S. Simė parengė vos kelis projektus, kol dirba vicemeru, ar ne?! O domėjotės, kiek jų parengė kiti Tarybos nariai“, „Neadvokatauju vicemerui. Bet jam gerų žodžių šiandien negaili jaunimo organizacijų atstovai, sportininkai“, „Jam dėkingi ir abu miesto laikraščiai“, „Ar jau „laidoti“ S. Simę? Ne. Savivaldybių politikos istorija žino ne vieną atvejį, kai neparlamentinės, ar nereikšmingos parlamentinės partijos groja pirmu smuiku savivaldybėse daugelį metų. Tad labai erzinti vicemero S. Simės nevertėtų. Dar ne laikas – per anksti“ – nurodo Žurnalistų etikos tarnybos inspektorė.

Kas S. Simei – įžeidu, inspektorei – palanku
Ji pažymi, kad nuomonė nėra saistoma tiesos kriterijumi, todėl įrodymais negalima patikrinti, ar nagrinėjamame ginčo teiginyje paskleista informacija egzistuoja tikrovėje.
Inspektorė pastebėjo, kad Europos žmogaus teisių teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, turinį, yra pabrėžęs saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje ir yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima teisę ne tik skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti visuomenę ar jos dalį.
Kas S. Simei atrodo įžeidu, Žurnalistų etikos tarnybai pasirodė palankus dalykas.
Štai „Palangos tilto“ teiginyje „Jam (S. Simei – aut.) dėkingi ir abu miesto laikraščiai. Jo pastangomis savivaldybė vietos žiniasklaidai moka ne po kelis centus, o daugiau, bet toli gražu ne tiek, kiek savivaldybės informacijos viešinimui vietos žiniasklaidoje skiria kitos savivaldybės“ nėra skelbiama jokios informacijos, kuri rodytų pareiškėjo elgesį esant nepriimtiną, netoleruotiną, pareiškėjas nėra vaizduojamas neigiamu aspektu. Priešingai – pareiškėjui priskiriamos pastangos sukurti geresnes sąlygas savivaldybės informacijos viešinimui vietos laikraščiuose. Asmens garbės ir orumo vertinimo prasme, tai yra palankus, o ne žeminantis dalykas“, – atkreipia dėmesį LŽET inspektorė.

S. Simės pastangos neduoda rezultatų
Gindamas savo komentaro teiginį, kad „Jei nori sugadinti reikalą, atiduok jį spręsti vicemerui Sauliui Simei“, apžvalgininkas A. Ziabkus nurodė, kad tai yra jo, kaip komentaro autoriaus, sarkastiška nuomonė, kuri pagrįsta faktais apie neįgyvendintus politiko įsipareigojimus.
Dėl kito ginčo teiginio, jog „Jei meras Š. Vaitkus tiesiog trykšta idėjomis, kurios sėkmingai realizuojamos, jo pavaduotojas S. Simė visą tą laiką šnopuoja vietoje“, „Lietuvos ryto“ žurnalistas paaiškino, jog S. Simė nepateikė nė vieno fakto, kad būtų buvęs realizuotas bent vienas jo sumanymas.
A. Ziabkus pažymėjo, kad žodžio „šnopuoti“ reikšmė Lietuvių kalbos žodyne paaiškinta kaip sunkiai, pavargus kvėpuoti. A. Ziabkus mano, kad vicemeras savo poste sunkiai dirba, stengiasi visuomenės labui, tačiau, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, jo pastangos neduoda rezultatų, todėl ir šnopuoja, bet vietoje.
A. Ziabkaus manymu, pareiškėjas yra neteisus jį kaltindamas tendencingumu. Jis nurodė, kad S. Simei tapus mero pavaduotoju, apie jo darbą savo komentaruose yra pasisakęs ne kartą, todėl pareiškėjo skundžiamas komentaras negali būti vertinamas kaip kryptingas jo išpuolis prieš pareiškėją.
Žurnalistų etikos inspektorė savo sprendime nurodė, kad „Lietuvos ryto“ žurnalisto teiginiuose „Jei nori sugadinti reikalą, atiduok jį spręsti vicemerui Sauliui Simei...“ ir „Jei meras Š. Vaitkus tiesiog trykšta idėjomis, kurios sėkmingai realizuojamos, jo pavaduotojas S. Simė visą tą laiką šnopuoja vietoje...“ yra skelbiama vertinamojo pobūdžio informacija, išreiškianti subjektyvų kalbančiojo požiūrį apie neįvykdytus vicemero kaip politiko įsipareigojimus.
„Ši informacija atitinka nuomonės apibrėžimą. Tiesos kriterijus tokiai informacijai negali būti taikomas, kadangi informacija perteikiama tokiu būdu, kad jos teisingumas susiejamas su ją paskleidusio asmens subjektyviu duomenų vertinimu ar supratimu. Tai yra individualus konkretaus asmens vertinimas, jo suvoktas požiūris. Todėl nagrinėjami teiginiai laikytini subjektyvios nuomonės apie pareiškėją pareiškimu, o ne fakto (žinios) paskelbimu. Nuomonė negali būti patikrinama ar paneigiama“, – rašo Z. Zamžickienė, pridurdama, kad dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „šnopuoti“ apibrėžia kaip garsiai kvėpuoti.
„Žmogaus garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, žinių paskleidimo faktas, antra, faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją, trečia, faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą bei, ketvirta, faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Nenustačius pareiškėjo garbės ir orumo gynimui būtinos faktų visumos bei nesąžiningų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjo veiksmų, pareiškėjo S. Simės skundas netenkinamas“, – pareiškė ŽET inspektorė Z. Zamžickienė.