Pirmoji Dano Rapšio trenerė dirba Palangoje ir dalyvauja vaikų gyvybes gelbstinčiame projekte

"Palangos tilto" redakcija, 2019-12-17
Peržiūrėta
122
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jau 10-us metus iš eilės rudenį startavo „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projektas, kuriame šiemet dalyvauja net 8554 antrokai iš 16-os savivaldybių mokyklų. Mintimis apie šį projektą, jo sėkmę, svarbų tėvų palaikymą pasidalino Palangoje šiuo metu dirbanti pirmoji Dano Rapšio trenerė Židrūnė Budrienė. Ji – pirmoji olimpiečio ir daugkartinio Lietuvos rekordininko, pasaulio čempiono Dano Rapšio trenerė, treniravusi žinomus plaukikus: Simoną Bilį, Mindaugą Sadauską ir kitus, rašo laikraštis "Sportas"

Dirbdama Panevėžyje trenerė išugdė aibę profesionalių sportininkų, o dabar atėjo laikas Palangai. Ši garsi trenerė nuo rugsėjo persikėlė dirbti ir gyventi į šį kurortinį miestą, kurioje tęsia trenerės karjerą.

Ją galima vadinti tikra projekto „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ ambasadore, eilę metų pagal šią programą plaukti mokė Panevėžio antrokus, o nuo rudens plaukimo paslaptimis dalinasi su palangiškiais.

– Ar projekto metu treneriai atkreipia dėmesį į talentingus, gabius vaikus, kuriems puikiai sekasi vandeny, ar šiuo atveju projekto tikslas – ne talentų paieška?, – paklausėme trenerės Ž. Budrienės.

– Dėmesys skiriamas absoliučiai visiems vaikams, stengiamės, kad visi išmoktų plaukti. Gal ne visi vienodai gerai išmoks plaukti, bet tikslas paprastas – visi vaikai turi įgyti plaukimo pagrindus, ar krauliu, ar nugara, ar krūtine, nesvarbu, tačiau turi gebėti kažkiek plaukti ir neskęsti. Žinoma, pastebime gabesnius vaikučius, pakviečiame į savo plaukimo grupes. Bet prioritetas visiems, kad jie gebėtų išsilaikyti ant vandens ir išmoktų plaukti. Toks mūsų tikslas. Dažnai tėvai keliauja poilsiauti prie vandens telkinių, tad jiems žymiai ramiau, kai žino, kad jų atžala moka plaukti.

– Kaip vaikai mokomi plaukti ir ką jie turėtų išmokti projekto metu? – Čia dalyvauja antros klasės moksleiviai, kuriems yra paruošta Lietuvos plaukimo federacijos ekspertų 32 pamokų programa.

-Joje – metodinė medžiaga nuo prisipratinimo prie vandens pratimų iki 50 metrų plaukimo taisyklingais plaukimo būdais.

Po 18 pamokų vyksta vaikų testavimas, kuriame įvertinama vaikų pažanga, vertinami vaikų gebėjimai atlikti kontrolinius pratimus: pasinėrimas į vandenį, oro išpūtimas po vandeniu, plūduriavimas, plaukimo būdu nugara, krauliu, krūtine elementų atlikimas, šuolis į vandenį, daikto ištraukimas iš dugno, 25 m plaukimas pasirinktu plaukimo būdu be sustojimo. Šiame laikotarpyje vaikams yra didelis iššūkis susipažinti su vandens savybėmis, judėjimu jame, kai kuriems vaikams didelis iššūkis yra pasinerti po vandeniu ir išmokti išpūsti orą per nosį, pasitikėti vandeniu ir išmokti plūduriuoti be jokių judesių, atlikti šuolį nuo baseino krašto. Antrame etape pavasarį vaikai toliau mokosi plaukimo technikos, žaidžia žaidimus baseine, kurie lavina orientaciją vandenyje, mokosi skendimo prevencijos pratimų, tobulina plaukimo techniką, kad sugebėtų nuplaukti 50 m be sustojimo. Po kiekvieno etapo, tai yra po 18 ir 32 pamokų, mokiniai gauna pažymėjimus.

– Kokios galimybės po projekto plaukti išmokusiam vaikui tęsti toliau plaukimo pratybas ir siekti sportinių rezultatų?

– Po projekto daugelis nori lankyti baseiną, plaukimo grupes užlieja masė naujokų, vėliau darbas treniruotėse visgi atšaldo ne vieno entuziazmą, iš didžiulės krūvos lieka vienetai, norinčių toliau siekti rezultatų plaukime. Pradžioje kol mokomasi plaukti, viskas žaidimo forma, vėliau treniruotėse vaiko entuziazmas priklauso nuo daugelio dalykų. Čia svarbus ir tėvų palaikymas, noras, kad jų atžala lankytų baseiną, be to, su laiku keičiasi ir vaiko pomėgiai, atsiranda kitos pramogos ar sporto šakos, šioje vietoje – aibė faktorių.

– Kiek tėvai gali lemti vaiko sėkmę baseine?

Jei tėvai suinteresuoti, kad jų vaikas išmoktų plaukti, manau, jų indėlis labai svarbus. Rezultatai bus geresni, jei vaikas jaus tėvų rūpestį, susidomėjimą, kaip jam sekasi. Tad ne veltui kartą per mėnesį rengiame atviras tėveliams treniruotes, kurių metu jie gali pamatyti, kaip sekasi jų atžaloms baseine, ką jie išmoko, kokią pažangą padarė per treniruotes.

– Kokie vaikai ateina į baseinus, gal pusė jų jau moka plaukti?

– Didesnė dalis vaikų visiškai nemoka plaukti. Negaliu sakyti, kad nemokantys visi bailiukai, yra visokių vaikiukų. Yra labai bijančių, yra drąsesnių. Vaikai – kaip vaikai, vienas, antras, trečias įšoka į baseiną, žiūrėk, jau pusė klasės vandeny, tai ir tie bailesni nenori atsilikti nuo draugų ir įsidrąsina patys. Nedrąsiems tuomet paprasčiau, lengviau, kai mato, jog visa klasė jau baseine smagiai laiką leidžia, nei kad patys vieni ateitų į plaukimo grupę ir mokytųsi plauki su svetimais. Su bendraklasiais plaukti išmokstama greičiau nei pavieniui.

– Per šiuos metus projektas išaugo nuo 500 vaikų iki 8500 vaikų, nuo 5 baseinų iki 33 baseinų visoje šalyje iš 16 savivaldybių. Gal yra sėkmės istorijų, kai šiame projekte išmokęs plaukti vaikas tęsė treniruotes ir pasiekė puikių rezultatų?

– Yra nemažai tokių atvejų. Viena paskutinių tokių sėkmės istorijų – Aleksas Savickas, Panevėžio „Žemynos“ auklėtinis, šalies jaunių čempionate absoliučioje įskaitoje šiemet užėmė antrą vietą, nugalėjo 200 m plaukimo krūtine rungtyje. Labai gabus jaunuolis, jau turintis plaukimo meistro normatyvą, sėkmingai dalyvavo Europos olimpiniame jaunimo festivalyje ir liko per žingsnį nuo medalio, užėmė ketvirtą vietą. Jis per dvi dienas ir tris plaukimus savo geriausią karjeros asmeninį rezultatą sugebėjo pagerinti net pusšeštos sekundės. Bet didžiausia projekto sėkmė ta, kad visi jame dalyvavę vaikai geba plaukti. Vienas daugiau, kitas mažiau, tačiau bazinius įgūdžius turi visi antrokai. Ne visi toliau lanko plaukimo treniruotes, bet su vandeniu susiduria kasmet, kiekvieną vasarą. Tie įgūdžiai nedingsta ir praverčia atostogų metu, lieka visam gyvenimui. Be to, galiu pasakyti, kad daugelis gerai išmoksta plaukti, ne tik laikytis vandeny. Smagiausia per baigiamąsias projekto pamokas, kai tėveliai pamato pažangą. Prieš kelis mėnesius vaikas dar nemokėjo plaukti, o po keliolikos pamokų kai kurie savarankiškai įveikia 50 metrų baseine. „Mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projektas finišuoja baigiamuoju pavasario renginiu, kuriame dalyvauja mokyklų komandos iš kiekvieno baseino ir plaukia komandinę estafetę 8 po 25 m laisvu stiliumi.

– Dirbate dabar Palangoje, prieš tai eilę metų treniravote vaikus Panevėžyje, „Žemynos“ baseine. Ar skiriasi vaikų pradiniai įgūdžiai baseine Aukštaitijoje ir pajūryje?

– Geras dalykas Palangoje tai, kad yra visai negilus, vos 70 cm gylio baseiniukas. Tiems visiškai nemokantiems, bijantiems vaikams jame įsidrąsinti yra kur kas lengviau ir mums treneriams paprasčiau. Tokiu atveju jiems nereikia pagalbinių priemonių, nededame rankovėlių, patys pradeda laikytis vandeny ir lengviau pereina į tą normalų baseiną. „Žemynos“ progimnazijoje visos treniruotės startuodavo dideliame baseine, nemokantiems plaukti dėdavome rankovėles, jie su pagalbinėmis priemonėmis pradėdavo plaukti. Nesakau, kad tai blogai, bet mums treneriams tas mažas baseinas palengvina užduotis.

– Esate pirmoji Dano Rapšio trenerė, ar papasakojate vaikams apie jį?

– Per pirmąsias treniruotes vaikus supažindiname ne tik su plaukimo būdais, nuotoliais, bet ir geriausiais mūsų šalies plaukikais, kad žinotų, kurioje distancijoje olimpine čempione tapo Rūta Meilutytė, o kurioje stipriausias Danas Rapšys.

*** Projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ finansuoja iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondas. Per dešimtmetį projekte dalyvaujančių vaikų skaičius išaugo nuo 500 iki 8500 vaikų, nuo 5 iki 33 baseinų visoje šalyje iš 16 savivaldybių. Šiais metais didžiausią projekto dalį apmoka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo Fondas. Savivaldybės finansiškai prisideda apmokėdamos vaikų pavėžėjimą į baseiną ir atgal į mokyklas. Programoje vaikų pasiekimai vertinami trimis lygiais: I lygis – pratimai atliekami be pagalbinių plaukimo priemonių; II lygis – su viena pagalbine priemone; III lygis – su dviem ir daugiau pagalbinių priemonių. Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras rūpinasi ir projekte dirbančių plaukimo trenerių, instruktorių kvalifikacija. Todėl kiekvienais metais yra organizuojami šiems specialistams kvalifikacijos kėlimo seminarai. Šiais metais kvalifikacijos kėlimo seminare bus nagrinėjami šiuolaikinių vaikų psichologiniai ypatumai, bendravimas su tėvais, darbas su vaikais autistais, supažindinama su asmenine plaukimo treniruote ir Lietuvos plaukimo federacijos pagrindiniais plaukimo testais bei testais pažengusiems.

sportas.lt

 

Visą straipsnį galite rasti https://www.sportas.lt/naujiena/288718/pirmoji-d-rapsio-trenere-apie-vaiku-gyvybes-gelbstinti-projekta-labiausiai-dziaugtis-turetu-tevai?fbclid=IwAR2d0WmY1HTdVTiGrpD9G_c7uuIG4qem-J8fEhNyn4DObHlDP86q3xRlQIQ

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir jo patarėjas Pranas Žeimys Tel Avive, Izraelyje, dalyvauja konferencijoje „Muni World 2020“ („Savivaldybių pasaulis 2020“).


Jau 10-us metus iš eilės rudenį startavo „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projektas, kuriame šiemet dalyvauja net 8554 antrokai iš 16-os savivaldybių mokyklų. Mintimis apie šį projektą, jo sėkmę, svarbų tėvų palaikymą pasidalino Palangoje šiuo metu dirbanti pirmoji Dano Rapšio trenerė Židrūnė Budrienė. Ji – pirmoji...


Kitą savaitę, spalio 18 d., Palangoje, adresu Klaipėdos pl. 59, duris atvers pirmoji šiame mieste ir 39-oji šalyje „Lidl“ parduotuvė.


Jubiliejinėse jau penktosiose „Palangos dienose“, šiemet vykstančiose kovo 30 – balandžio 5 dienomis, Palangos viešoji biblioteka dalyvauja Kurorto muziejaus organizuojamame „Suneštinio muziejaus“ konkurse, pirmą kartą parodydama kraštotyros fonde saugomus unikalius spaudos eksponatus. Šįkart nuspręsta pasidalinti tuo, kas susiję...


Spalio pradžioje grupė Palangos senosios gimnazijos mokinių dalyvavo projekte „Krašto apsaugos dienos“, kurio renginiai vyko Karinių jūrų pajėgų štabe Klaipėdoje. Jie klausė paskaitų apie valstybės gynybą ir kariuomenę, apie karines jūrų pajėgas, lankėsi Klaipėdos uoste, kur buvo pristatyta povandeninių veiksmų komandos veikla ir įranga.


Startavo vaikų krepšinio „Jr. NBA Lietuva“ čempionatas, kurį organizuoja Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Jaunųjų krepšininkų turnyre vienoje komandoje varžosi berniukai iki 11 metų ir mergaitės iki 13 metų. Antrą kartą vykdomame projekte dalyvauja 30 sporto mokyklų ekipų, suskirstytų į dvi konferencijas ir 6...


Fotografijų parodos projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013”  1

Adas SENDRAUSKAS, „FotobienalėLT” prezidentas, 2013 04 08 | Rubrika: Kultūra

Nuo balandžio 11 dienos Lietuvos kultūros sostinėje – Palangoje startuoja „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“.


Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.


Palanga – krantų erozijos stabdymo projekte

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 24 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį vyksiančiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatoma svarstyti klausimą dėl pritarimo Baltijos jūros krantų erozijos stabdymo projektui. Kurorto politikai turi nuspręsti, ar Palanga partnerio teisėmis dalyvaus Tarptautinės aplinkos organizacijos (KIMO) inicijuotame projekte dėl Baltijos jūros regiono krantų erozijos stabdymo.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius