Ekspertas apie prasidedantį atostogų sezoną: gali būti, kad eilinį kartą bus pigiau ilsėtis Turkijoje, nei mūsų pajūryje

Palangos tiltas, 2023-04-26
Peržiūrėta
1178
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Viktorija Chockevičiūtė, Tomas Zitikis FOTO: DELFI / KAROLINA GUDŽIŪNIENĖ
Viktorija Chockevičiūtė, Tomas Zitikis FOTO: DELFI / KAROLINA GUDŽIŪNIENĖ

Balandžio mėnesiui einant į pabaigą nemaža dalis šalies gyventojų jau suplanavę, kaip leis savo vasaros atostogas. Lietuvos oro uostuose kuris laikas startavęs vasaros sezonas ir naujos kryptys, tačiau dar kelių laukiama. Tuo tarpu kelionių organizatorių sektoriaus atstovas mini, kad būtent balandis ir gegužė yra pigiausi mėnesiai kelionėms užsienyje, o toliau kaina gali didėti.

Apie kelionių tendencijas ir kainas Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakoja Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis ir Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas – Udrius Armalis. 

Krypčių skaičiumi priešpandeminio laikotarpio nepavijome 

Oro uostų avialinijos jau pradėjo vykdyti dalį vasaros maršrutų, o nepradėtų vykdyti jau nebeliko daug. T. Zitikis pasakoja, kad aviacijos ir gamtos sezonai skiriasi – yra tik du sezonai, vasaros ir žiemos. Vasaros sezonas prasidėjo kovo paskutinį sekmadienį ir didžioji oro linijų dalis jau pradėjo vykdyti savo vasaros sezono tinklelį, o kai kurie dar planuoja pridėti skrydžių gegužės mėnesį. 

„Nuo kovo atsirado nauji skrydžiai iš Kauno oro uosto į Bratislavą, į Italijos kurortą Barį bei į Bulgarijos kurortą Burgasą. Iš Vilniaus sulauksime naujų skrydžių į Varną ir jau yra grįžę visų labai laukti skrydžiai į Briuselį bei į Vieną“, – pasakoja T. Zitikis. 

Tačiau būta ir skrydžių atšaukimų. Pavyzdžiui, Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos atšaukė planuotus skrydžius iš Vilniaus į Graikijos sostinę Atėnus. T. Zitikis teigia, kad tai yra neišvengiama.

„Jie buvo ir prieš pandemiją, tiesiog visam šitam pandemijos sūkuryje atpratome matyti tuos normalius laikus, kuomet irgi vykdavo atšaukimai“, – primena Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas. Ir prideda, kad oro bendrovės planuojasi savo piniginius srautus ir jeigu mato, kad nėra pakankamai paklausos už tam tikrą sumą – tiesiog perkelia tuos skrydžius kažkur kitur arba siūlo kitą kryptį. Kalbant apie Atėnų pavyzdį, jis paminėjo, kad kartais galbūt skrydis ir užsipildo, bet ne už tą kainą, kurios norėtų avialinijos.

Vis dar lyginami keleivių srautai su pandemijos laikotarpiu. T. Zitikio teigimu, bendru skaičiumi Lietuvos oro uostuose praeitais metais buvo pasiekta apie 83 procentus 2019 metų lygio: „Išsiskiria pora oro uostų – Kauno oro uostas, kuris jau nuo praeitų metų balandžio mėnesio viršijo priešpandeminius rezultatus, o šį pirmą ketvirtį taip pat viršija 16 procentų. Taipogi, jį pasivijo ir Palanga, kuri viršija 2019 metų pirmą ketvirtį 4 procentais.“ 

Kalbant apie skrydžių kryptis, dar nėra pasiektas priešpandeminis lygis.

„Šį vasaros sezoną turėsime apie aštuoniasdešimt krypčių, kas, taipogi, skamba tikrai neblogai ir keliautojams bus iš ko pasirinkti“, – teigia pašnekovas ir pamini, kad prieš pandemiją jų buvo apie devyniasdešimt. 

Atostogos užsienyje ir vėl gali būti pigesnės 

Kad lietuviai sparčiai sugrįžta į keliautojų gretas, pritaria ir U. Armalis. Jo manymu, atsigavimas rinkoje tikrai yra ir jį minėti galima kalbant ne tik apie šiuos, bet ir apie praėjusius metus. 

„Praeiti metai, iš principo, išvykstamajam turizmui buvo įspūdingi. Praktiškai, srautai ir pajamos atsistatė. Šiais metais turėtume atkreipti dėmesį, kad atsirado naujas kelionių organizatorius – „ANEX tour“, konkurencija bus didelė ir mes turėsime daug poilsinių krypčių, kurias galėsime aplankyti, daug kelionių organizatorių“, – teigia jis. 

Konkurencinė kelionių organizatorių kova pastebima jau ir dabar. Apie tai byloja itin skirtingos pasiūlymų kainos. 

„Balandžio-gegužės mėn. kai kurios kelionės, kryptys, savaitei išvykti pailsėti galime 250-300 eurų žmogui. Viešbučiai gal nėra įspūdingi, bet skaičiai pasako savo, kad konkurencinė kova vyksta“,– sako jis.

Kaip jau anksčiau skelbė kelionių organizatoriai, per praėjusius metus kelionių kainos padidėjo apie 15 procentų. O šiemet buvo prognozuota, kad jos didės dar apie 10 procentų. U. Armalio teigimu, kalbėti apie tokias prognozes sunku.

„Kelionės kaina susideda iš trijų dalykų: skrydžio kainos, viešbučio kainos ir pervežimo kainos – tai yra visi faktoriai, kurie lemia kelionės kainą, kas liečia poilsines keliones. Plius ir neaiškus kintamasis, kuris daro didelę įtaką, konkurencinė kova. Nežinome, kaip bus viešbučiai užpildyti, lėktuvai. Gal naujų kelionių organizatorių pozicija yra išstumti kitus, užimti rinką, tada jie dempinguoja kainą. Bet tendencijos, kad atitinka 2019 m., lieka tos pačios. 

Tradicija tokia, kad balandį-gegužę kainos ypač žemos, nes nesureguliuoti skrydžiai, viešbučiai. Jie meta daug pasiūlymų. Dėl to tais mėnesiais pigiai galime pailsėti, o einant sezonui į pabaigą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį kainos jau būna smarkiai pakilusios. Pastebime, kad kainos jau pakilusios, ypač skrydžių metu, bet čia loterija, sunku pasakyti, kaip toliau dėliosis“, – aiškina pašnekovas.

U. Armalis pripažįsta, kad šiais metais atostogauti bus brangiau nei praėjusiais metais. Visgi atkreipia dėmesį, kad jei geresni viešbučiui bus pardavę brangesnius siūlymus, paprastesni dar gali pasiūlyti geras kainas. 

„Gali būti ir taip, kad eilinį kartą bus pigiau ilsėtis Turkijoje nei mūsų pajūryje“, – atvirauja jis. 

Kaip teigia pašnekovas, populiariausia kryptys, pritraukianti būrius lietuvių ir toliau išlieka Turkija. Ar lietuviai neranda naujų krypčių? U. Armalis pasakoja, kad pamažu, bet labai sparčiai auga susidomėjimas ir Juodkalnija. 

„Žmonės pripažįsta, kad galima tiek pailsėti, tiek pamatyti kraštą ir ta kryptis iš tikrųjų populiarėja. Dėl savo kainų populiarėja ir Albanijos kryptis. Graikijos ir Ispanijos mada – jau šiek tiek praėjo“, – apibūdino A. Armalis. 

Yra spėliojama, kad prie kainų didėjimo prisidėjo ir oro uostų sprendimai, didinti paslaugų kainas avialinijoms. Tačiau T. Zitikis drįsta su tuo nesutikti, kadangi bendram kainos krepšelyje oro uosto mokesčiai, dažnu atveju, sudaro tik iki 5 procentų, kartais ir mažiau. T. Zitikio teigimu, didžiąją kainos dalį sudaro aviacinių degalų kaina bei darbo užmokestis įguloms.

„Šiuo metu degalų kainos yra šiek tiek susinormalizavusios, aišku, jos yra žymiai didesnės negu 2019 metais. Taip pat matomas dėl infliacijos išaugęs darbo užmokestis bei savaime suprantamas įgulų ir orlaivių trūkumas. Iš tikrųjų, paklausa yra net gi didesnė negu galima pasiūla. Dėl to, automatiškai, auga tos kainos“, – pasakoja jis. 

Užsienio turistų vis dar trūksta 

Nors lietuviai į kelionių avantiūras sugrįžo pakankamai greitai, pasidžiaugti turistais savo šalyje – negalime. 

„Nenoriu pykti, nenoriu mesti akmenų į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos daržą, žiūrint į tai, kad ministrė gražiai pašnekėjo apie turizmo skatinimą ir visus kitus darbus, bet šiandienai mes turime didelį nusivylimą šiuo klausimu ir skaičiai kalba už situaciją“, – pasakoja U. Armalis. 

Kaip teigia, lietuviai toliau keliauja po Lietuvą, atrodo, kad viešbučiai kaip ir pilni, bet viešbučiai užpildyti Lietuvos poilsiautojų, o užsieniečiai neatvyksta. Lyginant su 2019 metais, esame praradę apie 40 proc. užsieniečių. Kai kurie kurortai jaučia ypač didelį praradimą – Birštonas (apie 60 proc.), Palanga (apie 50 proc.), net ir Vilnius (apie 40 proc.). Tai susiję ir su pandemija, ir su karu, sako pašnekovas.

„Mūsų turistinę rinką sudarė apie 25 proc. rusakalbių: ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, kurie dabar jau nevažiuoja į Lietuvą, na ir 10 proc. sudarė vokiečiai. Vokiečiai vis dar nekeliauja dėl karo baimės ir mes praradę, lyginant su 2019 metais, apie 50 procentų vokiečių“, – aiškina U. Armalis. 

Kada atsigaus mūsų atvykstamasis turizmas neaišku. Tačiau į tai reikėtų dėti daugiau pastangų. Kaip pavyzdį pašnekovas nurodė estus, kurie nusiteikę į turizmo atsigavimą per keturis metus skirti 100 mln. eurų. Ir estai jau praktiškai pasiekė 2019 m. lygį pagal turistus.

„Mes turėtume kalbėti apie 2024 metus, kadangi jau ruošiamos programos. Ir jeigu mes nepasakysime užsienio turistų kelionių organizatoriams, kad Lietuvoje saugu, kad mes turime puikius, gerus pasiūlymus, puikias kainas, galimybes pailsėti – mes prarasime 2024 metus“, – teigia Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas. 

Anot jo, Ekonomikos inovacijų ministerijos vadovybė nepadeda padaryti daugiau. Trūksta didesnės reklaminės kampanijos. „Turizmas gyvena komos būsenoje. Ar jis atsigaus – kitas klausimas“, – sako pašnekovas.

Viktorija Chockevičiūtė, laida „Piniginiai reikalai“

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vis kalbama, kad Lietuvos kurortuose prie jūros atostogauti brangiau nei Viduržemio kurortuose, kur ne tik pigiau, bet ir garantuotas geras oras, nauji nuotykiai ir pažintys. 


Balandžio mėnesiui einant į pabaigą nemaža dalis šalies gyventojų jau suplanavę, kaip leis savo vasaros atostogas.


Praėję metai net tik Vilniaus, bet ir Palangos, Šventosios NT rinkoms nebuvo patys geriausi ir svajojantys apie būstą pajūryje jau trina rankomis – šie metai gali būti lemtingi.


Pagauta įkvėpimo, atsidaužiusi šonus Baltijos bangomis, savo feisbuko paskyroje pasidalinu naujais įspūdžiais apie Palangą, į kurią be jokių išimčių grįžtu kiekvieną vasarą jau daug metų iš eilės, ir galiu palyginti, kaip ji keičiasi. Negaila be jokio užsakymo ir be išankstinių suderinimų pareklamuoti tai, kas verta mūsų laiko ir uždirbtų pinigų. Tai štai – eilinį kartą apginsiu Palangą....


Rezervacijos vasarai apgyvendinimo vietose tiek pajūryje, tiek sodybose visoje Lietuvoje pildosi.


Penktadienį, balandžio 15 d., minint Tarptautinę kultūros dieną, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos  vadovai pasveikino bei išlydėjom gražių užtarnautų atostogų du mūsų miesto muzikos žiburius – Jūratę ir Jurgį Žalimus.


Šiandien, kovo 11-ąją minime mūsų Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Stebėdami įvykius Ukrainoje, matome, kokia trapi gali būti laisvė, todėl tokiu įtemptu laiku kaip niekad svarbu ją saugoti ir branginti.


Atostogos penkių žvaigždučių viešbutyje Antalijos regione Turkijoje dviem šiemet kainuoja net tris kartus mažiau nei dvi dienos Palangos kurorte, penkių žvaigždučių viešbutyje. 


Šalies pajūrio kurortai vasaros sezoną pasitinka naujais įkainiais. Palangoje išaugo rinkliavos už automobilių stovėjimą, o Neringoje ekologinį mokestį teks mokėti 20 dienų anksčiau nei pernai. Kalbama, kad lietuviams atostogauti Latvijoje jau yra pigiau nei Lietuvoje, tačiau „Žinių radijuje“ kalbėję kurortinių miestų merai tokiam teiginiui prieštaravo. Anot...


„Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą-apžvalgą apie vasaros sezoną. Palangos turizmo informacijos centro darbuotojai tikriausiai susiduria su didžiausia turistų įvairove Palangoje vasaros metu. Centro vadovė Rasa Kmitienė „Palangos tiltui“, tęsiančiam apžvalgą apie praėjusios vasaros sezoną, pasakojo, jog turistų sulaukta iš įvairiausių pasaulio...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius